Nuo Lietuvių mokslo draugijos iki Lietuvių tautosakos rankraštyno : LMD tautosakos rankraščių ir garso įrašų kolekcijos

LTStraipsnis skiriamas artėjančiam 1907 m. Vilniuje įkurtos Lietuvių mokslo draugijos – pirmosios lietuvių visuomeninės mokslo ir kultūros organizacijos – jubiliejui, 110-osioms metinėms. Pasitelkus rašytinius archyvinius šaltinius ir anksčiau atliktus mokslo darbus, tiriamos draugijos sùkauptos folkloro kolekcijos, siekiama atskleisti tautosakos rankraščių ir garso įrašų užrašymo, rinkimo ir kopijų gaminimo tikslus bei priežastis. Apžvelgiama Lietuvių mokslo draugijos pirmininko Jono Basanavičiaus ir jos narių – Eduardo Volterio, Mykolo Biržiškos, Jurgio Šlapelio – folklorinė veikla. LMD tautosakos archyvo (su)kaupimą, rankraščių ir volelių su garso įrašais likimą smarkiai paveikė XX a. pradžios ir pirmosios pusės Lietuvos istorinė bei politinė situacija. 1941 m. LMD tautosakos turtai atsidūrė Lietuvos TSR Mokslų akademijoje, vėliau – MA priklausiusiame Lietuvių kalbos ir literatūros institute, o nuo 1990 m. jie saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne. XXI a. pradžioje tiek volelių, tiek rankraščių kolekcijos buvo suskaitmenintos, paskelbtos virtualioje erdvėje, publikuoti leidiniai su garso įrašais. LLTI Tautosakos archyvo skyriaus darbuotojai tikisi, kad jų nuoširdžiai atliktas darbas nenuėjo veltui. Šiandien kiekvienam lengvai pasiekiami senieji rankraštiniai bei garso dokumentai palengvins mokslo tyrimus, padės atrasti pamirštą šeimos ar giminės istorijos puslapį, praskleisti šimtmečio senumo paslaptį. [Iš leidinio]

ENThis article is dedicated to the Lithuanian Science Society (LSS) and the history of the folklore collections it has accumulated. (From the 1950s they are held at the Lithuanian Folklore Archives of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore). LSS was the first Lithuanian public scientific and cultural organisation, founded in Vilnius in 1907. It’s members encouraged people to record folk songs, fairy-tales, stories, riddles and other folklore and they tried to gather in one place the older manuscripts that contained folklore. This way the LSS’s folklore archive was formed. In 1908, Eduard Wolter, a member of the LSS, made the first folklore records with a phonograph. The Chair of the Society, Jonas Basanavičius, knew about the Phonogram Archives of Vienna and Berlin; therefore, he encouraged the establishment of such an archive in Vilnius. Unfortunately, a phonogram archive was never established and many wax cylinders were lost during the two world wars and years of political turmoil.Another idea of the LSS was – to gather all the songs in one place and to publish a national song-book. Under the initiative of Mykolas Biržiška song texts from the LSS archive of folklore manuscripts in occupied Vilnius were copied down and sent to Kaunas, the temporary capital of Lithuania. This work was headed by Jurgis Šlapelis, member of LSS and Vytautas Magnus gymnasium teacher. Although in the first half of the 20th c. this ambitious idea was not yet realised, it was not forgotten – in 1980 the first volume of the Lithuanian folk song-book was published. In the 21st c., both the cylinder and manuscript collections were digitalised. Manuscripts were published in a database: Hyperlink "http://www.tautosakos-rankrastynas. lt/" \t "_blank" www.tautosakos-rankrastynas.lt as well as sound recordings – in printed editions. Therefore, anyone who is interested can now find the oldest Lithuanian manuscripts and sound recordings of folklore, see the manuscripts from figures of Lithuanian culture, listen to authentic performances of Lithuanian folk singers and musicians from the first half of the 20th c. [From the publication]