Lietuvių kultūrinių realijų vertimas į prancūzų kalbą

LTŠiuolaikiniame vertimo moksle vertimas traktuojamas kaip sisteminė tarpkalbinė ir tarpkultūrinė komunikacija, todėl, nagrinėjant kultūrinę reikšmę turinčių realijų vertimą, atsisakoma leksinių vienetų kalbinio deficito, kalbinio ekvivalentiškumo problemos nagrinėjimo, bet stengiamasi nustatyti realijų vertimo strategijas ir sprendimus kūrinio visumos požiūriu. Straipsnyje analizuojamas mikrostruktūrinių teksto vienetų – lietuvių literatūros kultūrinių realijų vertimo į prancūzų kalbą strategijos, nagrinėjami jų vertimo sunkumai ir vyraujančios realijų vertimo tendencijos. Atliekant tyrimą, remiamasi užsienio tyrėjų A. Chestermano, E. E. Davieso, M. Lederer, F. Herbulot, J.-L Cordonniero, P. Sardino, Ch. Nord ir kitų darbais, aptariamas Lietuvos vertėjų, vertimo kritikų požiūris į kultūrinių realijų vertimą. Straipsnyje nagrinėjamos realijos, surinktos iš lietuvių literatūros tekstų (jų apimtis – daugiau kaip 1000 puslapių), kurių vertimai į prancūzų kalbą buvo publikuoti per paskutiniuosius 24 metus, t. y. nuo 1990 metų pradžios iki 2014 metų pabaigos. Visus tekstus vertė frankofonai vertėjai. Beveik ketvirtį amžiaus apimančio vertimų laikotarpio tyrimas leidžia pastebėti šiuolaikinių prancūzų vertėjų požiūrį į lietuvių kultūrines realijas, jų kultūrines konotacijas ir parodo vyraujančias lietuvių literatūros kultūrinių realijų vertimo į prancūzų kalbą tendencijas, lietuvių literatūros vertimo kokybę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūra; Kultūrinė reikšmė; Kultūrinės realijos; Literatūra; Meninio teksto vertimas; Vertimas į prancūzų kalbą; Vertimo strategijos; Cultural meaning; Culture; Culture-specific items; Culturespecific; Items; Literary translation; Lithuanian literature; Translation into French; Translation strategies.

ENAccording to the contemporary translation theory, translation is an inter-language and intercultural communication. Separate elements of the text language are not considered as independent unit of translation. These separate elements are components of a translation unit. In accordance with this approach, a separate segment of a text becomes stylistically and semantically important as a part of the whole. A translator is able to foresee certain translation strategies and solutions after they become acquainted with the whole of the work and with its explicated and implied meanings. This article aims to analyse translation strategies of Lithuanian culture-specific items into French as well as difficulties and dominant tendencies of translation of culture-specific items. The analysis is based on the works of foreign researchers such as A. Chesterman, E. E. Davies, M. Lederer, F. Herbulot, J.-L. Cordonnier, P. Sardin, Ch. Nord. It is also based on the viewpoints of Lithuanian translators and translation critics to translation of cultural-specific items. This paper describes culture-specific items found in Lithuanian literary texts, which consist of more than 1000 pages. Their translations composed of the same number of pages have been published from 1990 until the end of 2014. All the texts have been translated from Lithuanian into French by francophone translators. Due to methodological reasons, the analysis includes translations of Lithuanian literature that were made from Lithuanian into French. The study of translations made throughout almost a quarter of the century permits to describe contemporary French translators’ approach to culture-specific items of other countries and their cultural connotations. It also reflects the prevailing translation tendencies of the Lithuanian literature and the quality of translation.The results of the analysis of translation of cultural-specific items found in Lithuanian literary texts allow to distinguish five translation strategies: 1) explicitation of culture-specific items or explanation of culture-specific items; 2) preservation of culture-specific items, i.e. original culturespecific items are preserved without their explanation; 3) cultural filtering, i.e. original culture-specific items are replaced by usual and similar units of the target-language without their explanation; 4) conversion, i.e. original culture-specific items are conveyed by certain units of a third or intermediate language, for example, by Englishisms or Russicisms; 5) omission of culture-specific items in the target-language text. The analysis of translation of culture-specific items has been made using the method of quantitative and contrastive translation analysis. [From the publication]