Į laisvę ir šviesą santaikoje su laiko dvasia : Jono Basanavičiaus "savistovios Lietuvos" vizija
LTStraipsnyje aptariama Jono Basanavičiaus „savistovios Lietuvos“ vizija ir tautinio atgimimo ir kitų tautos veikėjų žvalgymaisi į Lietuvos praeitį svarstant apie valstybės ateitį. Išsamiai nagrinėjamas. J. Basanavičiaus požiūris į Lietuvos praeitį laikotarpyje iki „Aušros“ išleidimo, išskiriami ir aprašomi trys jo etapai – studijų Maskvos universitete laikai bei ryšys su latviais ir bulgarais, tada – Bulgarijos nepriklausomybės etapas bei trečiasis – kelionės po Pietų Europą laikai ir pažintis su čekų tautiniu sąjūdžiu. Teigiama, jog istorija aušrininkams buvo reikalinga, kad lietuviai, didžiuodamiesi ja, puoselėtų kalbinę savigarbą ir tautinį orumą. „Varpo“ leidimo laikais kalbėta apie savos valstybės sukūrimą, kurioje turėjo susidaryti nauja politinė lietuvių tauta, kurios prototipu buvo imama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė lietuvių tauta. Prieš susirenkant Didžiajam Vilniaus seimui, Basanavičius surašė memorandumą, kuriame istoriniais argumentais pagrindė lietuvių tautos teises į politinį savarankiškumą, išreiškė atgimusios tautos siekį tęsti senąsias Lietuvos valstybingumo tradicijas, bei pabrėžė pasirinktą orientaciją į pilietinę visuomenę. Basanavičiaus vizijose iškelta Lietuva su sostine Vilniumi – tai LDK kraštas, kurio gyventojai išlaikę seną lietuvių kalbą ir kuriam norėtų priklausyti sugudėję, sulenkėję pakraščių lietuviai, o straipsnio pabaigoje aptarti visi šios būsimosios valstybės gyvenimo aspektai.Reikšminiai žodžiai: Autonomija; Aušra; Basanavičius, Jonas; Didysis Vilniaus Seimas; Etninė tauta; Jonas Basanavičius; Lietuvos vizija; Nepriklausomybės idėja; Politinė programa; Tautinis sąjūdis; Auszra; Authonomy; Basanavičius, Jonas; Ethnicity; Great Seimas of Vilnius; Idea of independency; Jonas Basanavičius; Lithuanian National Revival; Political program; The vision of Lithuania.
