LTLaisvės atėmimas asmeniui (ne vien bausmė už nusikaltimą, bet ir kitokios laisvės atėmimo formos) yra viena griežčiausių valstybės taikomų priemonių. Per keletą pastarųjų metų Lietuvoje nagrinėjamos temos požiūriu, visų pirma teisės aktuose, daug kas pasikeitė. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujas Baudžiamasis kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas ir Bausmių vykdymo kodeksas, 2004 m. balandžio 29 d. priimtas naujas Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šių teisės aktų nuostatos tiesiogiai susijusios su didžiosios dalies asmenų, kuriems atimta laisvė, teisine padėtimi. Svarbu tai, kad minėti kodeksai buvo pirmieji Lietuvos nacionaliniai šių sričių kodeksai, nes ankstesnieji tebuvo ant sovietinio pagrindo „naujai permūryti statiniai“. Teisinės bazės pasikeitimas nebuvo vien formalus, įtvirtinta daug naujovių, turėjusių įtakos jau dabar pastebimiems teigiamiems pokyčiams. Kita vertus, akivaizdu, jog keleri metai yra labai trumpas laikas, kuriam praėjus būtų galima spręsti apie naujų teisės aktų kokybę, jų sukurtos sistemos efektyvumą ir prognozuoti tolimesnius jų taikymo rezultatus. Kartu su naujų kodeksų (ir kitų įstatymų) priėmimu buvo žengti mažesni ar didesni žingsniai efektyvesnės, pagarba žmogui paremtos ir jo orumą išsaugančios teisinės, institucinės ir organizacinės sistemos valstybėje linkme. Straipsnyje analizuojamos pagrindinės Lietuvoje vis dar akivaizdžiai pastebimos teisinės ir organizacinės problemos, susijusios su asmenų, kuriems apribota laisvė, teisėmis, jų užtikrinimu, pateikiami siūlymai, kaip jas būtų galima spręsti. [Iš leidinio]
ENDeprivation of liberty (not only as a punishment for any offence, but also other forms of deprivation of liberty) is one of the most stringent measures applied by the state upon the individual. Numerous changes have taken place in Lithuania over the last few years in respect of the topic in question, in particular, in legal acts. On 1 May 2003, the new Criminal Code, the Code of Criminal Procedure and the Punishment Enforcement Code came into force; on 29 April 2004, a new Law on the Legal Status of Aliens was enacted. The provisions of these legal acts have a direct relevance to the legal status of persons under deprivation of liberty. It is noteworthy that the aforementioned codes were the first Lithuanian codes of these areas—the earlier ones had merely been “the masonry structures reconstructed” on the soviet foundation. The change in the legislative framework has been not only formal—many novelties with influence to positive developments, which can be noticed even now, have been introduced. On the other hand, it is obvious that several years is too short a time span to be able to judge the quality of the new legal acts, the effectiveness of the system created by such acts and forecast further outcomes of their application. Alongside with the adoption of the new codes (and other laws), some other steps have been made towards a more effective national legal, institutional and organisational system, based on the respect to the individual and his/her dignity. The article covers major legal and organisational problems, still apparent in Lithuania and related to the rights of individuals under restriction of liberty and protection thereof with recommendations for possible solution.