Personalinis bandymas suvokti, kaip ir kodėl lietuviai užmiršo Didįjį karą

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Personalinis bandymas suvokti, kaip ir kodėl lietuviai užmiršo Didįjį karą
Alternative Title:
Personal attempt to understand why and how Lithuanian forgot about the Great War
Authors:
Vareikis, Vygantas
In the Journal:
Kultūros barai. 2016, Nr. 12, p. 82-90
Subject Category:
LT
Istoriografija / Historiography; Kolektyvinė atmintis / Collective memory; Kultūrinis identitetas / Cultural identitity; Mokslo istorija / History of science; Tarptautiniai konfliktai. Karai / International conflicts. Wars; Adolfas Šapoka; Antanas Smetona; 1915-1918. Kaizerinės Vokietijos okupacija; 1918-1940. Lietuva tarpukario metais.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje svarstoma Pirmojo pasaulinio karo įamžinimo ir atminties problema Lietuvoje, keliamas klausimas, kodėl 1914 m. įvykiai mums nėra svarbūs, skirtingai nei Vakarų Europai. Tarpukario spaudoje Didžiojo karo reikšmė – tai nulinė istorinio laiko skaičiuotės valanda, atskaitos taškas, nuo kurio prasideda naujas taikus gyvenimas. Didysis karas buvo riba, pakeitusi lietuvių tautos gyvenimą. Tačiau žuvusių karių kultas Lietuvoje iš tikrųjų buvo siejamas su 1919–1920 m. kovomis. Nežinomo kario kultas Lietuvoje įsitvirtino ne tik dėl nacionalizmo ideologijos, bet ir dėl mentalinių pokyčių, kuriuos nulėmė Didysis karas. Moderniosios Lietuvos istorinį naratyvą reikėtų pradėti nuo Didžiojo karo pradžios. Svarbu ištyrinėti, kaip karas buvo įsivaizduojamas, kaip reprezentuojamas, kaip atsimenamas arba "pamirštamas". Prezidento A. Smetonos viešose kalbose ir tekstuose Didysis karas tapo atminimo ir pradžios simboliu. Įsiplieskus Didžiajam karui, Lietuvoje pradėjo formuotis tautinė, o ne etninė ir ne regioninė tapatybė. Karas pakeitė ir Lietuvos miestus. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, lietuvių politinis ir kultūrinis elitas valstybingumo pradžią pradėjo sieti su Lietuvos Tarybos veikla. Lietuvių istorikai Pirmojo pasaulinio karo tyrimų nesiėmė nei tarpukariu, nei po 1990-ųjų. Lietuviškame diskurse Pirmasis pasaulinis karas, kaip esminis modernios Lietuvos atsiradimo veiksnys, gilesnių tyrimų nesulaukė. Tačiau nepakanka vien konstatuoti, kad Pirmąjį užgožė Antrasis, kad Lietuva, kaip valstybė, nebuvo Didžiojo karo dalyvė. Paradoksalu, bet lietuvių istoriografija, "ieškodama" valstybingumo pradžios, sugrįžo prie Šapokos nustatyto istorijos kanono.Reikšminiai žodžiai: I pasaulinis karas; Istorinė savimonė; Istoriografija; Karo atminimas; Karo kultūra; Pirmas |Pasaulinis karas; Smetona, Antanas; Tarpukaris; Visuomenė; Šapoka, Adolfas; Historical conciseness; Historiography; Interwar period; Smetona, Antanas; Society; War culture; War memory; World War I; World War One; Šapoka, Adolfas.

ISSN:
0134-3106
Subject:
Istorija / History
Related Publications:
The Archaeology and heritage of the First World War and the Wars of Independence in Lithuania: the state of research and future prospects / Gediminas Petrauskas. Acta historica universitatis Klaipedensis 2024, t. 45, p. 239-286.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/67183
Updated:
2020-05-04 20:39:18
Metrics:
Views: 6    Downloads: 11
Export:
Download