Vaikų ir jaunimo iki 20 m. savižudybės Lietuvoje 2010–2015 m.

LTTyrimo tikslas – išanalizuoti vaikų ir jaunimo iki 20 metų amžiaus savižudybių tendencijas Lietuvoje 2010–2015 m. pagal amžiaus grupes, lytį ir gyvenamąją vietovę. Tyrimo medžiaga ir metodai. Naudojant Higienos instituto ir Lietuvos statistikos departamento statistinius duomenis atliktas epidemiologinis analitinis tyrimas. Nagrinėtos asmenų nuo 5 iki 19 metų amžiaus savižudybės Lietuvoje 2010–2015 m. Vidutinis savižudybių skaičius 10 vaikų ir jaunuolių per metus buvo apskaičiuotas 5–9 metų, 10–14 metų, 15–19 metų ir bendrai 5–19 metų amžiaus grupėse. Savižudybių rodikliai apskaičiuoti ir įvertinti pagal lytį, gyvenamąją vietovę. Pagal TLK-10-AM klasifikacijos kodus (X60–X84) įvertinta, kokį savižudybių būdą jaunuoliai naudojo dažniausiai. Nustatytas didžiausias ir mažiausias savižudybių skaičius pagal mėnesius. Duomenų statistinei analizei naudota SPSS 22 programa, statistiniam patikimumui tikrinti taikytas t testas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, jei paklaidos tikimybės reikšmė (p) buvo mažesnė nei 0,05. Rezultatai. Lietuvoje 2010–2015 m. nusižudė 197 asmenys iki 20 metų.Didžiausias savižudybių rodiklis buvo 15–19 metų amžiaus grupėje. 5–19 metų amžiaus grupėje vaikinų savižudybių rodiklis vidutiniškai 2,5 karto didesnis nei merginų, tačiau 10–14 metų amžiaus grupėje savižudybių rodiklių santykis tarp vaikinų ir merginų 1:1. Tiriamuoju laikotarpiu 10 kaime gyvenusių vaikų ir jaunuolių iki 20 metų teko vidutiniškai 2 kartus daugiau savižudybių nei tokio paties amžiaus 10 vaikų ir jaunuolių mieste. Didžiausias savižudybių rodiklis tiriamuoju laikotarpiu buvo Tauragės apskrityje, o labiausiai paplitęs vaikų ir jaunuolių savižudybių būdas – korimasis. Dažniau žudytasi rudens ir pavasario mėnesiais. Išvados. Savižudybių pasiskirstymas Lietuvoje 2010–2015 m. buvo netolygus tarp skirtingų amžiaus ir sociodemografinių grupių, todėl siekiant sumažinti bendrą vaikų ir jaunuolių savižudybių skaičių būtina atsižvelgti į didesnės rizikos grupes kuriant ir taikant savižudybių prevencijos programas. [autoriaus santrauka]Reikšminiai žodžiai: Jaunimas; Jaunimo savižudybės; Savižudybių metodai; Savižudybių rodiklis; Savižudybės; Vaikai; Vaikų savižudybės; Children; Children suicide; Lithuania; Suicide; Suicide methods; Suicide rate; Young people; Youth suicide.

ENAim of the study. To identify the trends in suicides of children and youths under 20 years old in Lithuania, in 2010–2015 and to analyze the data by age group, sex, area of residence. Materials and methods. An epidemiological study that analyzed suicide cases of individuals under 20 years old in Lithuania during 2010–2015 was conducted, using statistical data provided by the Hygiene Institute and the Lithuanian Statistics Department. Average yearly suicide ratios were calculated for 5–9, 10–14, and 15–19 age groups, as well as the broader 5–19 age group. Suicide ratios were calculated and evaluated by sex, area of residence. According to the ICD-10-AM classification codes (X60–X84) the suicide methods most commonly used by young people were evaluated. The minimum and maximum number of suicides per month was calculated. SPSS 22 software was used for the statistical analysis of data, the t-test was used in order to check for statistical reliability. The differences were considered statistically significant, if the error probability value (p) was less than 0.05. Results. In 2010–2015, 197 person under 20 years old committed suicide in Lithuania. The highest suicide rate was in the 15–19 age group. In the 5–19 age group the suicide ratio in boys was approximately 2.5 higher than in girls but in the 10–14 age group the suicide ratios in both boys and girls were about the same. During the analyzed period, children and young adults under 20 years old living in rural areas had a suicide ratio on average 2 times higher than that of their counterparts in urban areas. The highest suicide rate during the analyzed period was in Taurage region. Hanging was the most prevalent suicide method chosen by children and young adults during the analyzed period. There were more cases of suicide in autumn and spring.Conclusion. The distribution of lethal suicides in Lithuania during 2010–2015 was disproportionate when taking into account different age and socio-demographic groups. In order to decrease the overall number of lethal suicides in children and young adults, it is necessary to account for high-risk groups when developing and implementing suicide prevention programs. [From the publication]