О принципах экологического права Литвы

LTMokslinė publikacija atspindi aplinkos (ekologinės) teisės sampratos pokyčius 1990 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos Respubliką ir paskelbus demokratinės valstybės 1992 m. spalio 25 d. Konstituciją. Straipsnyje pažymima konstitucinių principų svarba statutinėms Lietuvos teisės šakoms (posistemėms). Akcentuojama būtinybė aplinkos teisės reguliuojamų santykių srityje skirti principus, įtvirtintus pozityvinėje aplinkos teisės dalyje (įstatymuose ir poįstatyminiuose norminiuose aktuose, pvz., principą "teršėjas moka") ir bendresniuosius principus (nekintančius vertybinius orientyrus, tarkim, socialinio teisingumo, teisės viešumo, proporcingumo, įstatymų principinio netaikymo jau susiklosčiusiems teisiniams santykiams ir kt. imperatyvus), reikšmingus ir kuriant bei tobulinant aplinkos teisę sudarančius įstatymus, ir aiškinant bei taikant šios teisės šakos normas. Nurodomi bendrųjų aplinkos teisės principų taikymo "kliuviniai" (nelegalus lobizmas, nepamatuotas įstatymų priėmimas ar pildymas ypatingos skubos tvarka ir kt.). Reziumuojama, kad modernusis požiūris į dabarties Lietuvos ekologinės teisės turinį ir sampratą aktualus ne tik pozityviosios teisės kūrėjams, bet ir šią teisę studijuojantiems būsimiesiems jos taikytojams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aplinkosauga; Principas; Environment; Principle.

ENThe scientific publication reflects the changes in the concept of environment (ecology) law in 1990, upon the reinstatement of the independent Republic of Lithuania and upon proclaiming the Constitution of the democratic state on 25 October 1992. The article highlights the importance of constitutional principles for the statutory law branches (subsystems) of Lithuania and emphasizes the necessity to distinguish, in the area of the relations, regulated by the environment law, the principles, consolidated in the positive part of the environment law (the laws and post-law legal acts, for instance, “the polluter pays”) and more general principles (invariable values, for instance, imperatives of social justice, legal publicity, proportionality, principled non-application of the laws for the already settled legal relations, etc.), which are also significant in developing and improving the environmental issues related laws and construing and applying the norms of the said law branch. The “trammels” in application of the general environmental law principles are specified (illegal lobbying, not weighted adoption or urgent filing of laws, etc.). The conclusion is made that the modern view of the concept and content of the existing Lithuanian ecology law is relevant both for the creators and the future appliers of the positive law.