Darbuotojas taip pat turi teisę į privatumą

LTTvarkant įdarbinamųjų ir darbuotojų asmens duomenis pastebima, kad darbuotojai, o ypač darbo ieškantys asmenys, ne visada žino, kokių asmens duomenų darbdavys (potencialus darbdavys) turėtų ir galėtų reikalauti pateikti, kokius asmens duomenis jis gali gauti iš kitų subjektų (ne paties įdarbinamojo ar darbuotojo) ir kiek privatumo gali tikėtis darbo vietoje. Darbdaviai (potencialūs darbdaviai) ne visada linkę aiškiai ir skaidriai susitarti su darbuotojais dėl jų teisių į privatumą darbe (įdarbinant) apimties, o elgiasi taip, kad tik nepažeistų įstatymo, bet nesistengia šio proceso gerinti. Visuomeninės organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai kaltina įstatymų leidėją, kad nepriima specialių teisės aktų, kurie pateiktų aiškius nurodymus darbdaviams (potencialiems darbdaviams). Straipsnyje įrodinėjama, kad teisinių priemonių privatumui darbo vietoje užtikrinti užtenka, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apskritai darbo santykiai savo prigimtimi yra sutartiniai, tad dėl privatumo apimties darbdaviams ir darbuotojams taip pat derėtų susitarti. Straipsnio uždaviniai: 1) apžvelgti asmens duomenų tvarkymo esant darbo teisiniams santykiams aspektus; 2) argumentuoti, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai pakankamai reglamentuoja asmens duomenų tvarkymo klausimus šioje srityje. Vadovaudamiesi įstatymo nuostatomis darbdaviai (ar potencialūs darbdaviai) turėtų vidaus administravimo tikslais nustatyti aiškias taisykles ir išleisti vietinius teisės aktus, patikslinančius darbuotojų (pretendentų dirbti) teises į duomenų apsaugą esant įdarbinimo ir (arba) darbo santykiams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmens duomenys; Asmens duomenų apsauga; Darbo kodeksas; Darbo santykiai; Darbo sutartis; Darbuotojų teisės; Privatumas; Teisė į privatumą; Employees rights; Employment contract; Labour Code; Labour contract; Labour relations; Personal data; Privacy; Protection of personal data; Right to privacy.