Kompleksinio sveikatos vertinimo modelis
LTSveikatos ir jos veiksnių tyrimuose dominuojantis patogeninis požiūris skatina ieškoti galimybių sveikatą vertinti kompleksiškai, apimant tiek negatyvaus, tiek pozityvaus funkcionavimo aspektus. Tyrimo tikslas – empiriškai patvirtinti kompleksinio sveikatos vertinimo modelį, atspindintį negatyvaus ir pozityvaus funkcionavimo aspektus kartu. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas 13-oje Lietuvos ligoninių. Į duomenų analizę įtraukti 775 ne mažesnę nei vienerių metų darbo patirtį turinčių slaugytojų duomenys. Taikyta salutogeninį požiūrį į sveikatą atspindinti Suvokiamos gerovės įvertinimo skalė (Perceived Wellness Survey, Adams ir kt., 1997) ir patogeninį požiūrį į sveikatą atskleidžiantys instrumentai – Nerimo ir nerimastingumo aprašo (State-Trait Anxiety Inventory for Adults, Spielberger ir kt., 1968, 1977) Y-1 forma, skirta nerimo patyrimui įvertinti, bei vieno klausimo instrumentai, skirti bendrai sveikatos būklei ir psichikos sveikatai, į kurią įeina stresas, depresija ir kitos emocinės problemos (Remington ir kt., 1988), įvertinti. Duomenų analizei skaičiuoti Pearsono ir Spearmano koreliacijos koeficientai, konstruoti struktūrinių lygčių modeliai. Rezultatai ir išvados. Kompleksinį sveikatos vertinimą aprašo dviejų tarpusavyje susijusių faktorių – suvokiamos gerovės ir subjektyvios sveikatos – modelis. Suvokiamos gerovės, atspindinčios pozityvų individo funkcionavimą, faktorius paaiškina slaugytojų psichologinę, emocinę, socialinę, fizinę, dvasinę ir intelektinę gerovę. Subjektyvios sveikatos, atspindinčios negatyvų individo funkcionavimą, faktorius paaiškina prastą bendrą sveikatos būklės vertinimą, prastos psichikos sveikatos dienų per paskutinį mėnesį skaičių ir nerimo patyrimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gerovė; Kompleksinis sveikatos vertinimas; Patogeninis požiūris; Patogeninis požiūris į; Salutogeninis požiūris; Salutogeninis požiūris į sveikatą; Sveikatą; Approach; Complex health assessment; Pathogenic approach; Pathogenic approach to health; Salutogenic; Salutogenic approach to health; Welbeing; Wellness.
ENThe prevalence of pathogenic approach in the field of health and determinants of health research impel to investigate possibilities to measure health in a complex way encompassing both positive and negative aspects of functioning. The aim was to provide empirical grounding of the model of complex health assessment that reflects both positive and negative aspects of functioning. Material and methods. Research was conducted at 13 Lithuania‘s hospitals. The study sample consisted of 775 nurses who had no less than a year of work experience. The survey included Perceived wellness survey (Adams et al., 1997) based on salutogenic approach. Measures based on pathogenic approach were State-Trait Anxiety Inventory for Adults Y-1 form (Spielberger et al., 1968, 1977), aimed to measure state anxiety, and two oneitem measures were employed – global self-rated health and mental health, which includes stress, depression, and problems with emotions (Remington et al., 1988). Pearson‘s and Spearman‘s correlation coefficients and stuctural equation modeling were used to analyze the data. Results and conclusions. The complex health assessment is described by a model of two interrelated factors – perceived wellness and subjective health. The factor of perceived wellness reflecting positive functioning explains the psychological, emotional, social, physical, spiritual and intellectual wellness of nurses. The factor of subjective health reflecting negative functioning explains negative global self-rated health, poor mental health during the past 30 days and state-anxiety. [From the publication]
