Kolektyviniai darbo ginčai

LTŠioje studijoje siekiama teoriniu ir praktiniu aspektu išanalizuoti ir įvertinti kolektyvinių darbo ginčų institutą, pateikti galimas jo tobulinimo bei reformavimo kryptis, pasiūlyti de lege ferenda kolektyvinių darbo ginčų instituto modelio Lietuvoje nuostatas. Siekiant šio tikslo, knygoje pirma, - analizuojamos svarbiausios darbo ginčų, kaip socialinių konfliktų, kilimo prielaidos ir būdingi bruožai, kartu atskleidžiama darbo ginčų, kaip vieno iš darbo teisės institutų, dualistinė prigimtis ir šių ginčų sąvokos problematika; antra, - tiriama kolektyvinio darbo ginčo samprata, analizuojami esminiai šios sampratos elementai, pateikiama apibendrinta Lietuvos teisinio bei socialinio ir ekonominio gyvenimo realijas atitinkanti šio teisinio reiškinio sąvoka; trečia, - nagrinėjama Lietuvoje ir užsienio valstybėse egzistuojančių pozityviųjų kolektyvinių darbo ginčų sprendimo metodų visuma, atskleidžiami tarptautiniai šių metodų reglamentavimo principai; ketvirta, - analizuojama kolektyvinių poveikio priemonių – streiko, lokauto, piketų, kitų masinių akcijų – vieta ir įtaka sprendžiant kolektyvinius darbo ginčus bei teisės į šias kolektyvines akcijas realizavimo galimybės Lietuvoje ir užsienio valstybėse, taip pat tarptautinės nuostatos, deklaruojančios ir ginančios šią teisę; penkta, - formuluojamos ir pateikiamos galimos kolektyvinių darbo ginčų instituto Lietuvoje tobulinimo nuostatos, pateikiami galimi egzistuojančių teisinių nuostatų aiškinimo ir interpretavimo būdai. [Iš leidinio]

ENThis study seeks to analyse and evaluate the theoretical and practical aspects of the institution of collective industrial disputes and provide options for its improvement and reform, and suggests the de lege ferenda institutional model of industrial dispute regulation. To achieve this aim, the book first of all analyses the most important industrial disputes, (such) as (a form of) social conflict, the premises it is based on and its characteristic features; while at the same time discovering industrial dispute as one of the labour law institutions, the dual nature of it and the problems of this concept. Secondly, the understanding of industrial dispute is researched and their essential elements are analysed, providing Lithuania’s general legal, social and economic reality which suits the concepts of this legal phenomenon. Third, the aggregate of positive collective industrial dispute resolution methods existing in Lithuania and foreign states is examined. The fourth part analyses the means of collective influence, such as strikes, lock-outs, pickets, and other mass actions; their place and influence on resolving collective industrial disputes and the laws that make resolution of these actions possible in Lithuania and in foreign states, in addition to international regulations which declare and protect this right. Finally, the formulation and submitting of options for improving the regulation governing the collective industrial dispute institution in Lithuania and clarification and ways of interpreting the legal regulations already in existence.