Kto powinien uczyć "innowierców"? Problem nauczycieli i szkół elementarnych dla żydów w imperialnej polityce Rosji w połowie XIX wieku
- Who should teach inovertsy? The problem of teachers for Jewish schools in the Russian imperial policy in the mid - 19 century
- Kas turi mokyti "kitatikius"? Žydų pradinių mokyklų ir mokytojų problema imperijos politikoje XIX a. viduryje
LTŠiame pranešime aptariama Rusijos imperijos politika pradinio žydų švietimo atžvilgiu XIX a. 7-e deš. Šiuo klausimu vykę diskusijos aiškiai rodo, kad valdininkai turėjo skirtingą požiūrį į „Žydų klausimą“: vieni pasisakė už integracinę politiką, nukreiptą į žydų akultūraciją, kiti - už priemones, kurios buvo labai panašios į segregacinę politiką. Palyginimas su kitoms nedominuojančioms etninėms grupės skirtų mokyklų situacija rodo, kad švietimo politikos pokyčiai po 1863 m. sukilimo pirmiausia buvo nulemti etnopolitinių motyvų. Tam tikra tolerancija, tiksliau indiferentiškumas tiek valstybinių, tiek tradicinių žydų mokyklų atžvilgiu buvo susijęs, be kita ko, su daugelio biurokratų įsitikinimu, kad žydai jei ir nebuvo nuoširdžiai lojalūs, tai jie tikrai nebuvo imperijos priešai. Kitas imperijos švietimo politiką nulėmęs veiksnys buvo tas, kad vis daugiau biurokratų nuo XIX a. vidurio pradėjo mąstyti tautinėmis kategorijomis. Kuo tam tikra tautinė grupė buvo laikoma artimesne didrusiams etnokultūrine prasme, tuo buvo mažiau galimybių, kad jei bus suteikta kultūrinė autonomija.Daugiausia erdvės buvo suteikta žydams, kurių svetimumas niekam nekėlė abejonių. Galiausiai situacija taip pat priklausė nuo to, ar sprendimai dėl švietimo politikos buvo priimami S. Petreburge ar Vilniuje. Tais atvejais, kai švietimo politika liesdavo tik Šiaurės Vakarų kraštą, vietinė valdžia imdavosi gana radikalių rusifikacinių priemonių. Žydų edukacinės sistemos atveju vietinė valdžia galėjo rodyti iniciatyvą, tačiau ji, jei neskaitysime Muravjovo įsteigtų „liaudies mokyklų“, nepriimdavo strateginių sprendimų. Pavyzdžiui, kone iš karto po sukilimo numalšinimo Vilniaus švietimo apygardos inspektorius Ivanas Kornilovas buvo linkęs uždaryti valdiškas žydų mokyklas, įsteigtas XIX a. 5 dešimtmetyje, tačiau jos buvo reformuotos tik 8-o dešimtmečio pradžioje, kai toks sprendimas subrendo S. Peterburge. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Kitatikiai; Kultūrinė autonomija; Mokykla; Mokytojas; Pradinis žydų švietimas; Pradinė mokykla; Pradinės žydų mokyklos; Rusifikacija; Rusijos imperija (Russian Empire); Rusijos imperijos politika; Sankt Peterburgas; Vilnius; Šiaurės Vakarų kraštas; Žydai; Žydų akultūracija; 1863 Uprising; Acculturation of the Jews; Cultural autonomy; Elementary Jewish education; Elementary school; Inovertsy; Jews; Northwestern Krai; Russian Empire; Russian imperial policy; Russification; School; St Petersburg; Teacher; Vilnius.
