Asmenų, slaugančių artimuosius, emocinių išgyvenimų, savo sveikatos vertinimo ir gyvenimo kokybės sąsajos

LTTyrimo tikslas – išanalizuoti asmenų, slaugančių artimuosius, emocinius išgyvenimus, savo sveikatos vertinimo ypatybes ir gyvenimo kokybės sąsajas. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti subjektyviai reikšmingus sveikatos ir gyvenimo kokybės pokyčius. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 7 moterys ir 3 vyrai, slaugę neįgalius artimuosius, sergančius sunkiomis ligomis (Alzheimerio liga, periferine arterijų liga, po stuburo traumos, išeminio insulto). Tiriamieji artimuosius slaugė vidutiniškai ketverius metus. Trumpiausias slaugymo laikotarpis – 2 metai, ilgiausias – 9 metai. Su visais artimųjų slaugytojais atliktas nestruktūrinis interviu: prašyta papasakoti, kaip pasikeitė gyvenimas pradėjus slaugyti artimą žmogų. Po metų atliktas papildomas interviu siekiant išsiaiškinti, ar neatsirado kokių nors pokyčių slaugytojo gyvenime. Visa interviu medžiaga užrašyta, tekstas analizuotas turinio analizės metodu. Duomenims apibendrinti taikyta grindžiamosios teorijos strategija. Rezultatai. Tyrimo duomenys atskleidė, kad artimųjų slaugytojai jaučiasi netekę savo gyvenimo (savasties), praradę galimybes suprasti ir patenkinti savo pačių psichologinius ir socialinius poreikius, pasirūpinti savo pačių sveikata. Neturėjimą sąlygų išsimiegoti jie vertino kaip sveikatą bloginantį veiksnį, trys slaugytojos skundėsi širdies tachikardijos, padidėjusio kraujospūdžio priepuoliais, visi slaugytojai – energijos stoka ir pakitusiais socialiniais santykiais. Vienas mamą slaugantis vyriškis sulaukdavo daug sesers pagalbos, tačiau dauguma respondentų pripažino, kad trūksta socialinės pagalbos ir specialistų, mokančių jautriai bendrauti su ligoniu. Antrojo interviu metu išsiaiškinta, kad keturi slaugytojai jau palaidojo savo artimuosius: du iš jų jautėsi esantys svetimi gyvenime, prisipažino varginami depresijos ir nerimo sutrikimų.Apibendrinimas. Išanalizavę tyrimo duomenis nustatėme, kad slaugytojams būdingi emocinio išsekimo, depersonalizacijos, sumažėjusio veiksmingumo, t. y. profesinio perdegimo, požymiai, kurie gali būti interpretuojami kaip depresijos ir nerimo sutrikimų prielaida, o tuo pačiu liudija nepakankamą gyvenimo kokybę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alzheimerio liga; Artimųjų slauga; Profesinis perdegimas; Alzheimer's disease; Care nursing; Occupational burnout.

ENCaregivers stress and burnout syndrome are discussed in the scientific literature. The aim of this research was to reveal subjectively important caregivers‘ life and mental health qualities, relationship with own health problems, subjectively important health and life quality changes. Methods. Data were collected using unstructured interview. Informants were asked to share their emotional experience, to tell their stories, to reveal realtionhip with friends, other relatives, colleagues. The processing of data was based on the principles of thematic analysis. Results. Caregivers experience conflicts in their workplaces, guilt and hurt feelings, lost energy and low self-efficacy trying to combin professional work and nursing at home. Lack of time for himself / herself, decreasing number of friends, sensation of isolation is a source of negative emotions. Strong fatigue was linked to sleep problems. Typical quality of emotional state was sadness, that she can no longer live as freely as she had lived. Females complained of sensation of heart beating attacks more often than men. All caregivers need help, substitution at some time, but little trust in nurses and nursing institutions was revealed. Caregivers who saved their working place during time of care of dissabled person have‘t difficult problems after death of loved caring persons, other caregivers experienced depression, anxiety dissorders, their psychological self issolated was noticed. Conclusion. Caregivers emotional exhaustion, loss of effectiveness own survival, loneliness, alienation of the environment and fatigue can be evaluated as the burnout syndrome - an intermediate panel status between health and depression and anxiety disorders. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Sociologija / Sociology
• Psichologija / Psychology