Negalia pažymėtas išgyvenamas laikas

LTStraipsnyje, pasitelkiant A. Schützo fenomenologinės sociologijos įžvalgas ir asmenines judėjimo negalią turinčių žmonių naracijas, atskleidžiama, kaip šie asmenys suvokia gyvenamąjį pasaulį laiko požiūriu. Stipriausiai reflektuoti laiko išgyvenimai būdingi asmenims, kuriuos negalia kaip fizinė trauma ar ligos pasekmė užklupo vėlesniame gyvenimo tarpsnyje, nes jie patyrė ne tik kūniškos tapatybės, bet ir išgyvenamo meto pokyčius: biografinį laiko lūžį „iki“ ir „po“ negalios, laiko tėkmės sulėtėjimą, susijusį su apribotu judėjimu, sugriautą ateities veiksmų horizontą, kurį tenka kurti naujomis prasmėmis ir lūkesčiais. Gyvenamam su negalia laikui suteikiamos prasmės varijuoja nuo visiškai negatyvių iki ganėtinai pozityvių reikšmių, kurias sąlygoja sėkminga ar ne itin sėkminga resocializacija. Ypač sunkią negalią turintys asmenys savo egzistencijos trapumo ir biologinio laiko baigtinumo akivaizdoje išgyvena dabarties metą kaip paprastą nerūpestingą buvimą ir progą patirti kasdienybės akimirkos buvimo džiaugsmą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fenomenologinė sociologija; Išgyvenamas laikas; Judėjimo negalia; Lived time; Phenomenological sociology; Physical disability.

ENThis article examines ways in which subjects with a disability perceive the lifeworld with regard to their attitudes towards physicality and time. The strongest reflections on the time experiences are characteristic of the individuals who acquired their disability at a later stage of their life, because they underwent the changes not only in their corporeal identity, but also in their experiences of time. People with disabilities reinterpret their past events in the present according to newly formed interpretational patterns. The obvious difference in the interpretation of the past lifetime among the people with disabilities depends on the nature of their disability (congenital or acquired later) as well as on the factor of the social isolation/re-socialization. People who have disabilities from an early age perceive the history of their experiences through a rather consistent prism of the conventional biographical categories. They highlight the significant experiences associated with the disability that provide them with the meaning and sense of order in their current life situations. The individuals who acquired the disability at a later stage of their lives tend to divide the lived time in two biographical periods: before and after the disability. It indicates that for these persons their disability is the most significant event that determines the further course of their lives. [From the publication]

• Judėjimo negalią turinčių asmenų fenomenologinė gyvenamojo pasaulio analizė : disertacija / Jolita Viluckienė. Vilnius, 2011. 253 p.
• Patirtis ir refleksija : fenomenologinės filosofijos akiračiai / Dalius Jonkus. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. 282 p.