Įstatymo samprata

LTTerminas įstatymas" vartojamas keliomis prasmėmis. Apie įstatymus kalbame kaip apie bendras taisykles, kaip apie teisės normas fiksuojančius aktus, kalbame ir kaip apie specifinę teisės normų aktų kategoriją . "įstatymą griežtąja prasme". Tačiau netgi "įstatymas griežtąja prasme" nėra apibrėžiamas vienareikšmiškai. Teoriniu lygmeniu kyla nemažai ginčų dėl to, ar vienas arba kitas konkretus požymis priskirtinas įstatymui. Nuo seno bene daugiausia ginčų kelia įstatymo bendrumo požymis. Pastaruoju metu plačiai išplitus konstitucionalizmo idėjoms, vis daugiau abejonių kyla ir dėl "tradicinių" požymių - aukščiausia teisinė galia, pirminis aktas ir pan. Šiame straipsnyje įstatymo sampratą (faktiškai įstatymo požymius, per kuriuos ta samprata atsiskleidžia) stengiamasi analizuoti kompleksiškai, t. y. integruojant ne vien teorinį (kas buvo daroma nuo Antikos laikų), bet ir pozityvųjį teisinį aspektą. Taigi remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, bandoma įvertinti ir pagrįsti, ar tam tikri "teoriniai" įstatymo požymiai turi adekvatų teisinį turinį ir gali būti laikomi teisiškai reikšmingais įstatymo požymiais. Atlikus įstatymo požymių analizę, straipsnio pabaigoje pateikiama įstatymo samprata, pirmiausia grindžiama galiojančia Lietuvos Respublikos Konstitucija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: įstatymas; įstatymo požymiai; Konstitucija; Statute; Attributes of statute; Constitution.

ENThe term “law” has several meanings. We talk about laws as general rules, acts defining certain legal norms, and the specific category of legal acts called the “law in the strict sense” (jus strictum). But even the jus strictum can not be defined unambiguously. At theoretical level, there are discussions whether one or another attribute may be defined as a law. Since the old times, the commonness attribute of a law raises the most of disputes. Recently, widely spread constitutionalism ideas provoke more doubts in regards to “traditional” features of a law: the highest legal power, the initial act, etc. This article attempts to analyse the concept of a law (actually, the features of a law that disclose this concept) in complex, .i.e. integrating not only theoretical (what was done since the Ancient times) but also a positive legal aspect. Thus, the article aims to evaluate and substantiate whether certain “theoretical” features of a law posses adequate legal content and may be considered as legally important features based on the Constitution of the Republic of Lithuania. After the analysis of law features, the last pages of the article deliver the concept of a law based on the applicable Constitution of the Republic of Lithuania.