Mero institucija Lietuvoje : gyventojų lūkesčių tyrimas

LTVietos politinė lyderystė akademinėje literatūroje konceptualizuojama dvejopai: išskiriant vadovavimo vaidmenis ir vadovavimo stilius. Remiantis minėta lyderystės konceptualizacija ir empirine medžiaga (2016 m. vasario–kovo mėn. visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis) straipsnyje siekiama identifikuoti visuomenei priimtiniausius merų, kaip Lietuvos vietos savivaldos politinių lyderių, vaidmenis ir patraukliausius vadovavimo stilius. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad visuomenė mero funkcijas labiau sieja su administraciniais ar vadybiniais, o ne politiniais, vaidmenimis; taip pat manoma, kad meras visuomenės interesams veiksmingiausiai atstovaus, kai teiks prioritetus vidinių (t. y. telkiančių savivaldybės vidinius išteklius), o ne išorinių tinklų kūrimui ir stiprinimui. Vietos politinių lyderių vadovavimo stilių spektras, vadovaujantis išskirtomis dichotominėmis vertybėmis, sudaro galimybę identifikuoti ir kitus visuomenės lūkesčius, susijusius su mero institutu. Reikia pabrėžti, kad vadovavimo vaidmenis ir stilius paprastai koreguoja savivaldos sistemos institucinės sąrangos ypatybės, turinčios įtakos individualiai arba kolektyvinei mero veiklai, lyderystės orientyrams. [Iš leidinio]

ENIn academic literature, local political leadership is conceptualized in a twofold manner: by distinguishing leadership roles and leadership styles. The latter approach is characterized by more complex evaluations. Based on the aforementioned conceptualization of leadership and the empirical material (data of a poll conducted by the public opinion research company “Baltijos Tyrimai” in February and March of 2016), the article seeks to identify the roles of mayors as Lithuanian local self-government leaders that the public finds the most acceptable and the leadership styles it finds the most attractive. The research results reveal that the public associates the mayor’s functions more with administrative/managerial rather than political roles; it is also assumed that the mayor will represent the public interest the most effectively when he gives higher priority to the establishment and improvement of internal (i. e. accumulating municipal internal resources) rather than external networks. The range of the leadership styles of the local political leaders, in accordance with the distinguished dichotomous values, makes it possible to also identify other expectations of the public with regard to the institution of the mayor. However, it has to be highlighted that leadership roles and styles are usually adjusted by the characteristics of the institutional structure that have an effect on the mayor’s individual or collective activity and on leadership guidelines. [From the publication]

• Differences and similarities in local participative governance in Slovakia and Lithuania / Katarína Vitálišová & Jaroslav Dvořák. Participatory and digital democracy at the local level: European discourses and practices / edited by Gilles Rouet, Thierry Côme. Cham: Springer, 2023. P. 125-146.
• Elektroninis vadovavimas darbuotojams vietos savivaldoje: koncepcinė analizė ir literatūros apžvalga / Rita Toleikienė, Vita Juknevičienė, Irma Rybnikova. Viešoji politika ir administravimas. 2022, t. 21, Nr. 1, p. 111-128.
• Rusijos agresijos atspindžiai 2023 m. savivaldos rinkimuose / Audris Narbutas. Regional formation and development studies. 2024, Nr. 2 (43), p. 97-110.