Lyčių nelygybė Lietuvoje : analizė ir vertinimas remiantis Lyčių lygybės indeksu 2015 (EI GE)

LTLietuvos narystė Europos Sąjungoje, įvairūs pokyčiai, tokie kaip moterų užimtumo didėjimas, tradicinių lyčių vaidmenų ir požiūrių į lyčių lygybę kaitos procesai ar legitimuotos ir instituciškai palaikomos lyčių lygybės skatinimo formos, deja, neduoda teigiamo postūmio, atvirkščiai, Lietuvoje tenka pripažinti didėjanti atotrūkį tarp lyčių. Kaip rodo EIGE sukurtas ir visoms ES valstybėms narėms apskaičiuotas Lyčių lygybės indeksas 2015 m., 2005 m., 2010 m. ir 2012 m., lyčių asimetrija Lietuvoje augo, kai lyčių lygybės vidurkis visoje ES didėjo. Neigiama tendencija fiksuojama keturiose iš šešių pagrindinių sričių: darbas, žinios, laikas, galia. Teigiama – pinigų ir sveikatos srityse. Didžiausias atotrūkis nuo ES vidurkio įžvelgiamas laiko, galios ir pinigų sferose. Viena svarbiausių tokio atotrūkio priežasčių yra moteris slegianti dvigubo užimtumo našta ir nelygiavertis pareigų pasiskirstymas šeimoje. Moterų rūpybos namų ūkiuose naštą palengvintų įvarios vyrų įtraukimo į šeimos gyvenimą priemonės ir gerai išvystyta priežiūros, ypač vaikų ir senelių, paslaugų infrastruktūra. Tačiau tokiems pokyčiams įgyvendinti vien formalios valdžios laikysenos nepakanka. Tyrimai atskleidžia neigiamas daugumos Seimo narių nuostatas, kai lyčių lygybės įgyvendinimo priemonės laikomos grėsmingomis, todėl būtina aktualizuoti visokeriopą, ypač ekonominę, lyčių lygybės naudą įvairiais lygmenimis: šeimos, įdarbinimo, visuomeniniu ir politiniu. [Iš leidinio]

ENLithuania’s membership in the EU, and various changes such as an increase in women’s employment, changing both traditional gender roles and attitudes to gender equality, legitimised and institutionally supported promotion forms of gender equality, unfortunately, do not give a positive impetus. On the contrary, we have to admit the increasing gender gap in Lithuania. According to the Gender Equality Index 2015 created and calculated by EIGE, in 2005, 2010 and 2012, the gender asymmetry in Lithuania grew, when the average gender equality throughout the European Union increased. The negative trend has been recorded in four of the six key domains: work, knowledge, time, and power, while positive – in other two domains, namely, money and health. According to the Gender Equality Index 2015, the biggest gap between Lithuania and the EU average is visible in the domains of time, power, and money. One of the main reasons for this gap is a double burden of employment and the unequal distribution of family responsibilities women are facing. More effective measures of men’s involvement in family life and a well-developed care service infrastructure, especially for children and elderly members of the family, would facilitate women’s care burden of households. However, such changes cannot be achieved by formal position of the political leadership of the country only. Research reveals negative attitude of the Lithuanian decision makers (for instance, members of Parliament) towards implementation of gender equality measures in Lithuania. It is therefore necessary to actualise all, particularly economic, gender equality benefits at different –family, employment, social and political – levels. [From the publication]

• Challenges of women leaders in female and male dominated occupations / Agota Giedrė Raišienė, Jolita Gečienė, Renata Korsakienė. International Journal of Business and Society. 2020, 21, 3, P. 1277-1295.
• Cleaning mums and brave policemen: gender representation and genderinclusive language in EFL teaching materials in Lithuania / Annika Klein. Taikomoji kalbotyra. 2019, 12, p. 75-96.
• Diskriminacinių nuostatų įveika – būtina prielaida moterų dalyvavimui priimant ekonominius sprendimus / Virginija Šidlauskienė, Rasa Pocevičienė. Informacijos mokslai. 2019, t. 88, p. 83-104.
• Lyčių lygybės politikos diskursai ir procesai savivaldoje: "gyvenimiškos būtinybės pas mus šiai dienai nėra" / Vilana Pilinkaitė Sotirovič, Vita Kontvainė. Viešoji politika ir administravimas. 2021, t. 20, Nr. 1, p. 58-69.
• Moterys Lietuvos mokyklų vadyboje: etnografinė perspektyva / Lina Bairašauskienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2020, t. 45, p. 110-126.
• Vaiko priežiūros atostogos ir lyčių (ne)lygybė darbo rinkoje: ekspertų vertinimai / Sonata Vyšniauskienė. Lietuvos socialinė raida. 2022, Nr. 11, p. 48-59.
• Vaiko priežiūros išmokų gavėjų struktūros pokyčiai Lietuvoje: lyčių egalitarizmo šeimoje ženklas? / Alina Norgėlaitė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas. 2020, Nr. 11 (1), p. 55-78.