Įstatymų leidėjų kompetencija ir diskrecija

LTStraipsnyje nagrinėjamos įstatymų leidėjų laisvės, nustatant tam tikro turinio teisinį reguliavimą, ribos. Apžvelgiamos pagrindinės teorinės įstatymų leidėjų laisvės ribas apibūdinančios koncepcijos ir analizuojami konkretūs Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjų (Seimo ir tautos) kompetencijos ir diskrecijos suvaržymai. Lietuvoje yra du nominalūs įstatymų leidėjai: Seimas ir Tauta. Nors Konstitucijoje Tauta oficialiai įvardijama kaip suverenas, jos įstatymų leidybos galios yra suvaržytos, nes pagal ją Tauta negali priimti tam tikrų įstatymų. Seimo kompetencija taip pat apribota. Jis negali priimti įstatymų, kuriais sprendžiami svarbiausi valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai". Tiesa, objektyvių kriterijų šiem klausimams išskirti nėra. Todėl faktinė situacija tokia, kad klausimo svarbumas nustatomas pagal subjektyvius kriterijus: jei jį tokį mano esant Seimas arba 300 tūkst. piliečių. Suvaržyta ir abiejų įstatymų leidėjų diskrecija. Nė vienas jų negali priimti Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų. Lietuvos tapimas ES nare lėmė, kad buvo apribota tiek Tautos, tiek Seimo kompetencija priimti įstatymus tam tikrose srityse. Pagal ES grindžiančias sutartis priimamos direktyvos riboja ir Lietuvos įstatymų leidėjų diskreciją.Reikšminiai žodžiai: įstatymų leidėjas; įstatymų leidėjo diskrecija; Suverenas; Legislator; Discretion of legislator; Sovereign.

ENThe article analyses the boundaries of freedom of the legislators to set certain legal regulations. It reviews basic theoretical concepts defining the boundaries of freedom of the legislators, and analyses certain restrictions of competencies and the discretion of Lithuanian legislators (the Parliament and the People). Lithuania has two nominal legislators: the Parliament and the People. Although the Constitution declares the People being a sovereign, its legislative powers are restricted – the People can not issue certain legal acts. The competence of the Parliament is restricted too. It can not issue legal acts on the most important issues for the People and the state. Actually, any objective criteria for defining such issues are absent. In reality, the importance of an issue is defined based on subjective criteria: the consideration of the issue as being important by the Parliament or 300 thousand of citizens. The discretion of both legislators is restricted too. None can issue legal acts in contradiction to the Constitution of the Republic of Lithuania. When Lithuania joined the EU, both the People and the Parliament were restricted to issue legal acts in some more areas. Directives adopted on the basis on the EU treaties restricted the discretion of Lithuanian legislators too.