Baigiamųjų klasių moksleivių požiūris į lenkus ir lietuvių-lenkų santykius

LTStraipsnyje analizuojamas dešimtų–vienuoliktų klasių moksleivių iš Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų požiūris į lenkų tautybės žmones ir lietuvių-lenkų santykius dabartinėje Lietuvoje bei bendroje abiejų šalių istorijoje. Straipsnyje remiamasi moksleivių anketinės apklausos rezultatais. Žvalgomuoju tyrimu buvo siekiama atskleisti, kokią nuomonę apie lietuvių ir lenkų santykius moksleiviai susidaro išėję privalomąjį pagrindinės ir vidurinės mokyklos kursą. Apklausa parodė, jog nemaža dalis respondentų yra neigiamai nusiteikę lenkų tautybės žmonių atžvilgiu. Moksleivių nuomone, Lenkija pastaruosius kelis šimtus metų kėlė grėsmę lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei norėdama Lietuvą prijungti prie Lenkijos. Tautų santykiai praeityje vertinami kaip komplikuoti, o Lietuvoje gyvenančios lenkų tautinės mažumos keliami reikalavimai – kaip nepagrįsti. Lietuvių kaltės šių tautų tarpusavio santykių raidoje moksleiviai neįžvelgia. Tyrimas taipogi parodė, kad moksleiviai gana vienpusiškai supranta XIX a. rytų Lietuvoje vykusius etninius procesus, skirtingų kultūrų ir kalbų įsitvirtinimą šiame regione. Straipsnyje keliama prielaida, jog tokiam požiūriui į lenkus ir Lietuvos lenkų tautinę mažumą įtakos gali turėti istorijos pamokose pateikiama Lietuvos ir Lenkijos santykių raidos interpretacija. [Iš leidinio]

ENAccording to the 2011 Population and Housing Census, Poles represent the largest ethnic minority group currently living in Lithuania accounting for 6.6 pct. of the population. Public surveys show that a sizable number of Lithuanians, especially those belonging to the youngest generation, hold not very favorable views of Poles. Although unfavorable public views of Lithuanian Poles can be influenced and supported by the media and politicians, such attitudes may begin to form during the history classes at school. Using data from a survey with 40 pupils in their final years of secondary school and gymnasium studies, the authors of this paper seek to analyze the content of young people’s attitudes toward the Polish ethnic minority and Lithuanian-Polish relationships. Findings of the survey indicate that although pupils may hold rather ambiguous views of Polish people, a sizable number of respondents are negatively disposed toward them and the role of the neighboring country in Lithuania’s history. Both past and current Lithuanian-Polish relationships are seen as complicated and there is a tendency to blame Poles for this. In pupils’ opinion, for the last few hundred years Poland posed a significant threat to the Lithuanian state. Respondents seem to misunderstand complex ethnic processes that took place during the 19th century in Eastern Lithuania and political claims made by both Lithuanian and Polish leaders in relation to Vilnius and Vilnius region in the beginning of the 20th century. In addition, contemporary Polish minority living in Lithuania is seen as illegitimately demanding rights and special status. It is concluded that pupils’ views of the Polish ethnic minority and Lithuanian-Polish relationships might be influenced by history classes and history textbooks used in schools, and further research is needed to verify that. [From the publication]

• Minority response to ethnic democracy: Poles in Lithuania after EU accession / Karolis Dambrauskas. Intersections (Budapest) 2017, 3, 4, p. 66-88.
• Neigiamas lenkų vaizdinys Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne / Veslava Čižik-Prokaševa. Folia Philologica. 2021, 2, p. 4-16.