Vyrų išsilavinimas ir pirmoji santuoka : ar universitetas suteikia pranašumų?

LTRemiantis 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymo ir 2011–2013 m. gyventojų pirmųjų santuokų registro jungtine duomenų baze, taip pat 2001 m. surašymo duomenimis straipsnyje nagrinėjamas vyrų išsilavinimo ir santuokinio elgesio ryšys. Teorinius straipsnio pagrindus sudaro lyčių specializacijos bei lyčių vaidmenų suderinamumo hipotezės. Nors jos ir skirtingai prognozuoja moterų išsilavinimo ir santuokinio elgesio ryšio kryptį, tačiau vyrų atveju vienodai tvirtina, jog aukštesnis vyrų išsilavinimas santuokos rinkoje sukuria akumuliuotų privalumų. Atlikta aprašomoji ir regresinė analizė atskleidė, jog Lietuvoje diferencijuojamasis išsilavinimo poveikis vyrų santuokinei elgsenai pradėjo reikštis nuo 1950–1954 m. kohortos ir išliko visose jaunesnėse sovietinio periodo kohortose, o santuokinio elgesio atotrūkis tarp aukščiausio ir žemiausio išsilavinimo vyrų vis didėjo. Nors aukštesnis vyrų išsilavinimas sovietinėje visuomenėje neteikė arba teikė tik ribotų privalumų šeimoje atliekant ekonominį vyro vaidmenį, akivaizdu, jog kitos su išsilavinimu susijusio savybės didino jų patrauklumą santuokos rinkoje. Šiuolaikinėje Lietuvoje vyrai su aukštesniu išsilavinimu taip pat turi daugiau galimybių sukurti šeimą. Šis ryšys nustatytas kontroliuojant įvairius individualius demografinius ir socialinius kompozicinius veiksnius. Taigi sovietiniu periodu išryškėjęs teigiamas vyrų išsilavinimo poveikis jų santuokiniam patrauklumui išlieka ir Lietuvoje formuojantis liberalaus kapitalizmo visuomenei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Išsilavinimas; Santuokinis elgesys; Vyrai; Šeimos kūrimas; Education; Formation of marriage; Males; Marital behaviour; Men.

ENBased on the analysis of the data of the Census 2001 and the linked dataset of the Census 2011 and the 2011–2013 first marriage register, the paper explores the association between men’s educational resources and transition into first marriage in Lithuania. The theoretical assumptions of the study are related to the hypotheses of gender role specialization ant gender role combination. Both hypotheses argue that higher men’s educational resources increase men’s attractiveness in the marriage market. The empirical analysis revealed that men’s education became significant predictor of the marital behaviour during the Soviet period starting with the birth cohort of 1950–1954 and that it affected all consequent birth cohorts. Although the education had very limited effect on men’s economic role in the family during the Soviet period, it is most likely that the attractiveness of higher-educated men in the marriage market was positively affected by other educational advantages. In contemporary society, men with higher education have also higher chances to form the first marriage even if we control for many individual demographic and social variables. Thus, the positive educational gradient in marriage remains stable despite the radical changes in the contextual setting and the economic returns of the education. [From the publication]

• Family change and inequality in Lithuania / Aušra Maslauskaitė. Lituanus. 2019, vol. 65, no. 2, p. 28-46, 88.
• Lithuanian families: living diversity in times of outdated policies / Aušra Maslauskaite. Changing faces of families. Diverse family forms in various policy contexts / edited by Marina A. Adler and Karl Lenz. London : Routledge, 2023. P. 101-121.
• Territorial profiles: Spatial inequalities and the importance of socioeconomic differences / Artūras Tereškinas, Viktorija Baranauskienė, Jurga Bučaitė-Vilkė. Social investment and territorial inequalities: maping policies and services in the Baltic states / Jurga Bučaitė-Vilkė (ed.). Bern : Peter Lang, 2022. P. 69-116.