Nematomų sienų apsuptyje : religinių mažumų socialinės atskirties raiška šiuolaikinėje Lietuvoje

LTStraipsnyje, remiantis kokybinio tyrimo, focus grupės ir pusiau struktūruotų interviu su religinių mažumų bendruomenių nariais, analizuojami šių socialinių grupių socialinės atskirties šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje aspektai. Teorinėje straipsnio dalyje, pasitelkiant Pierre’o Bourdieu ir Antonio Gramsci įžvalgas, aptariamas religijos ir socialinės atskirties santykis bei socialinės atskirties raiškos būdai. Empirinių duomenų analizė atliekama trijų visuomenės gyvenimo lygmenų – makro-, mezo- ir mikro-, atsiskleidusių religinių mažumų bendruomenių narių pasakojimuose, pagrindu. Empirinis tyrimas1 parodė, kad religinių mažumų socialinė atskirtis reiškiasi visuose Lietuvos visuomenės gyvenimo lygmenyse, bendruomenės ir jų nariai stigmatizuojami ir marginalizuojami, ribojama bendruomenių veikla viešosiose erdvėse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Hegemonija; Religinis laukas; Religinės mažumos; Religinės mažumos, socialinė atskirtis, religinis laukas, hegemonija; Socialinė atskirtis; Hegemony; Religious field; Religious minorities; Religious minorities, social exclusion, religious field, hegemony; Social exclusion.

ENThe article contributes to the theoretical and empirical discussions about the social exclusion of religious minorities in contemporary Lithuania. It is based on the data of the empirical qualitative research – focus group and semi-structured interviews with members of religious minorities in Lithuania. The theoretical part of the article focuses on the relationship between religion and social exclusion and the features of its manifestation; it discusses Pierre Bourdieu and Antonio Gramsci’s theoretical insights. The analysis of empirical data conducted according to the three levels of societal life – macro, meso and micro – that were reflected in the respondents’ narratives demonstrated that social exclusion of religious minorities is manifested at every level of societal life: religious communities and their members are stigmatized and marginalized and their activities in the public sphere are restricted. [From the publication]

• Kalba, religija ir etniškumas mokyklose rusų ir lenkų mokomosiomis kalbomis Lietuvoje: įvairovės (ne)atpažinimo praktikos / Kristina Šliavaitė. Filosofija. Sociologija 2021, t. 32, Nr. 2, p. 133-140.
• Katalikų bažnyčios vaidmuo viešajame Lietuvos gyvenime : dalyvavimo formų kaita (1990-2010) / Milda Ališauskienė, Jolanta Kuznecovienė. Filosofija. Sociologija. 2012, t. 23, Nr. 2, p. 102-110.
• Language, religion, and ethnicity-making at Polish-language schools in Lithuania / Kristina Šliavaitė. Polish sociological review. 2023, 221 (1), p. 127-144.
• Naujųjų religijų raiška ir ypatumai Lietuvoje: "Gyvenimo meno" fondo atvejo studija : disertacija / Milda Ališauskienė. Kaunas, 2009. 166 p.
• Religinių vertybių kaita Lietuvoje 1990-1999 metais / Rūta Žiliukaitė. Kultūrologija. 2000, t. 6, p. 213-251, 523.
• Religious diversity in post-Soviet society : ethnographies of Catholic hegemony and the new pluralism in Lithuania / edited by Milda Ališauskiene and Ingo W. Schröder. Farnham : Ashgate, 2012. xi, 212 p.
• The Othering and resilience of Jehovah’s Witnesses in Soviet and contemporary Lithuania / Milda Ališauskienė. Numen (Leiden) 2023, 70, p. 163-183.
• Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose / Jolanta Reingardė, Nida Vasiliauskaitė, Rasa Erentaitė ; sudarytojas Vytautas Valentinavičius. Vilnius : Sorre, 2010. 102 p.