Teisinis aiškinimas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose
- Legal interpretation as the recognition of the law in the texts of laws
- Legal interpretation as identification of law in the texts of statutes
LTStraipsnyje aptariamas teisės normų aiškinimas kaip teismų teisėkūros idėjinis, loginis pagrindas. Objektyvaus norminio teksto aiškinimo galimybės pirmiausia siejamos su nepozityvistine teisės samprata, kuri kartu laikoma ir teisininkų tarpusavio susikalbėjimo, aiškinant teisinius aktus, pagrindu. Pats teisinis aiškinimas apibrėžiamas kaip teisės atpažinimas įstatymų tekstuose. Teisinėje valstybėje faktiškai taikomi ne įstatymai, o teisė, turinti įstatymų išraišką. Tuo grindžiamas norminių tekstų loginės prasmės prioritetas. Teisinio personalizmo požiūriu kritiškai vertinami kai kurie Lietuvos teisminio aiškinimo praktikos atvejai, priskiriantys teisei ne tik teisingumą, bet ir gailestingumą, Konstitucinio Teismo bandymas aiškinimu sukurti konstitucinę sankciją, suspenduojančią apkaltos būdu nušalinto nuo pareigų asmens dalinį politinį teisnumą iki gyvos galvos, sankcijos taikymas jos sukūrimo metu, valstybės atsakomybė už antikonstituciniu įstatymu padarytą žalą piliečių teisėms siejama su tuo, kaip suprantama teisinio aiškinimo kompetencija: aiškinimu teisės norma interpretuojamame tekste atrandama arba naujai sukuriama. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisinis aiškinimas; Objektyvus teisės normų aiškinimas; Teisės samprata; Legal interpretation; Objective interpretation of legal norms; Conception of law.
ENThe article discusses the interpretation of legal norms as an ideational and logical foundation of law-making process of courts. The possibility of objective interpretation of a normative text is primarily related to the non-positivist notion of law, which is also considered to be the basis for communication among the lawyers regarding the interpretation of legal documents. The legal interpretation itself is defined as the recognition of law in the texts of laws. In constitutional states, it is basically not the laws that apply but the law expressed by means of laws. This is the reason for the priority of the logical meaning of normative texts. In terms of legal personalisation, the article criticises some cases in the Lithuanian practice of legal interpretation that view not only justice but also mercy as part of the law. The article views the Constitutional Court’s attempt to create by means of interpretation a constitutional sanction that leads to a life-long partial suspension of the political capacity of an impeached person, the application of the sanction at the time of its creation, and state responsibility for damage to citizens resulting from an unconstitutional law as the result of the understanding of legal interpretation powers: an interpretation may either discover or newly create a legal norm in the texts interpreted.
- Ar galimas analogijos taikymas baudžiamojoje teisėje? / Paula Jalinskaitė. Teisės apžvalga 2023, Nr. 2 (28), p. 99-130.
- Argumentavimas remiantis teisės tikslu: teorija ir Lietuvos teismų praktika / Rūta Latvelė. Teisės viršenybės link / mokslinis redaktorius Bronius Sudavičius. Vilnius : Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2019. P. 141-160.
- Kai kurie Konstitucijos interpretavimo aspektai: expressis verbis ribos / Gediminas Mesonis. Jurisprudencija. 2008, Nr. 5 (107), p. 19-27.
- Klasikinio požiūrio į teisėją kaip teisės aiškintoją ir taikytoją alternatyvos / Rūta Kazanavičiūtė. Teisė. 2009, t. 71, p. 147-162.
- Klasikinis požiūris į teisėją kaip teisės aiškintoją ir taikytoją / Rūta Kazanavičiūtė. Teisė. 2009, t. 70, p. 86-101.
- Konstitucijos dvasia / Egidijus Kūris. Jurisprudencija. 2002, Nr. 30 (22), p. 16-31.
- Konstitucijos hermeneutika : teisės ir filosofijos sintezė / Gediminas Mesonis. Logos (Vilnius). 2009, 58, p. 36-43.
- Konstitucinė justicija ir demokratija : keletas sąveikos problemų / Egidijus Jarašiūnas. Jurisprudencija. 2005, Nr. 64 (56), p. 74-83.
- Laikmenų ir įrangos mokesčių (atlyginimo autoriams ir gretutinių teisių turėtojams už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais) perspektyva po ESTT Padawan bylos / Mindaugas Kiškis. Socialinių mokslų studijos. 2011, Nr. 3 (3), p. 871-886.
- Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisdikcijos ribos / Vytautas Sinkevičius. Jurisprudencija. 2002, Nr. 30 (22), p. 132-147.
- Motives in support of judicial activism : critique and ethics of restrained adjudication as an alternative / Tomas Berkmanas. Baltic journal of law & politics. 2009, Vol. 2, Nr. 1, p. 112-134.
- Neformalus baudžiamojo įstatymo taikymas: poreikis, ribos, doktrinos / Oleg Fedosiuk. Jurisprudencija. 2014, Nr. 21 (4), p. 1079-1101.
- Nusikalstamos veikos sudėties požymio samprata ir ją lemiantys veiksniai / Paulius Veršekys. Teisė. 2012, t. 82, p. 198-214.
- Teisėjas kaip įstatymų leidėjo partneris, arba keli teoriniai požiūriai į teisėjo vaidmenį aiškinant teisę / Rūta Latvelė. Parlamento studijos 2011, Nr. 10, p. 158-190.
- Teisės aiškinimas ir jo privalomumas / Remigijus Šimašius. Teisės problemos. 2004, Nr. 2 (44), p. 8-29.
- Teisės ir politikos santykio jurisprudenciniai modeliai ir jų taikymo galimybės / Ramunė Miežanskienė, Vytautas Šlapkauskas. Jurisprudencija. 2013, Nr. 20 (2), p. 429-450.
- Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje / Alfonsas Vaišvila. Vilnius : Bendros įm. UAB "Litimo" l-kla, 2000. 647 p.
- Teisinis samprotavimas : argumentacinis metodologinis požiūris / Eglė Mackuvienė. Teisė. 2009, t. 70, p. 102-118.
- Teismų sprendimai ekonominės krizės sąlygomis / Giedrė Lastauskienė. Teisė. 2016, t. 99, p. 7-24.
