Vienišos motinos, vartojimas ir socialinė atskirtis

LTRemiantis kokybinio biografinio tyrimo rezultatais straipsnyje analizuojami vienišų išsiskyrusių motinų, auginančių nepilnamečius vaikus, vartojimo ištekliai ir praktikos, galinčios reprezentuoti vieną iš socialinės atskirties dimensijų. Tyrimas atskleidė, kad skyrybos nebūtinai susijusios su vienišų motinų šeimų ekonominiais nuostoliais ir išteklių vartojimui sumažėjimu. Šiuo požiūriu šeimos, kuriose vyrų indėlis į šeimos biudžetą buvo nedidelis ar nulinis, po skyrybų nepatiria neigiamų pokyčių. Vartojimo atskirtis vienišų motinų šeimose reiškiasi per nerealizuojamus kelionių, būsto gerinimo, laisvalaikio, sporto ar grožio paslaugų poreikius. Vienišų motinų vartojimo praktikos organizuojamos teikiant prioritetą vaikų poreikiams, disciplinuotai planuojant išlaidas ir atsisakant spontaniško vartojimo. Tyrimas parodė, kad vienišų motinų grupė, kuri akademiniame diskurse dažnai problematizuojama, yra nehomogeniška, o šios grupės vartojimas ir vartojimo atskirtis sąlygota socialinės klasės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinė atskirtis; Socialinė klasė; Vartojimas; Vienišos motinos; Vienišų motinų šeimos; Šeimos; Consumption; Lone moters; Social class; Social exclusion.

ENThis article analyzes consumption resources and practices of lone mothers with under-aged children and is based on the results of the qualitative biographical interviews conducted in 2013 in Lithuanian urban areas. Consumption of goods and services constitute one but key dimension of the social exclusion and reflects the degree of access various groups have to the socio-normative way of life. Research proves that single mothers’ consumption resources are not definitely negatively affected by the divorce. They are related to the employment structure of the pre-divorce family and social class of the spouses. Pre-divorce families with unemployed husbands do not experience the significant deterioration of the consumption recourses after the divorce. Consumption exclusion is experienced in the single mother families through the unfulfilled demands for travel, housing improvement, leisure, sports and beauty services. Single mothers’ consumption is organized giving the priority to the child needs, disciplined planning of the spending and maximizing the utility of the recourses. Nevertheless the research proved the diversity in consumption of the single mothers’ group determined by the social class. [From the publication]

• Įgalinančių socialinių paslaugų vienišoms motinoms konstravimas: biografinio pasakojimo perspektyva / Emilija Papreckytė, Aristida Čepienė. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose. 2022, nr. 18/2, p. 147-157.
• Lithuanian families: living diversity in times of outdated policies / Aušra Maslauskaite. Changing faces of families. Diverse family forms in various policy contexts / edited by Marina A. Adler and Karl Lenz. London : Routledge, 2023. P. 101-121.
• Material deprivation and personal wellbeing of single mothers in Lithuania / Aušra Maslauskaitė, Ernesta Platūkytė. Families in Economically Hard Times / edited by Vida Česnuitytė, Gerardo Meil. Bingley : Emerald Publishing, 2020. P. 73-98.