Socialinių nevyriausybinių organizacijų, generuojančių pajamas, atsiradimo kontekstas ir vaidmuo Lietuvos gerovės valstybėje

LTStraipsnyje autorė, remdamasi mokslinės literatūros analize, aptaria socialinių nevyriausybinių organizacijų (NVO), generuojančių pajamas, atsiradimo kontekstą ir sąlygas veikti Lietuvoje. Analizuojami valstybės, rinkos ir pilietinės visuomenės tarpusavio santykių pokyčiai, pristatomi šiuolaikinės gerovės valstybės socialinės politikos ir naujojo valdymo bruožai, sudarantys sąlygas trečiojo sektoriaus plėtrai ir dalyvavimui rinkoje. Vykstanti nuolatinė socialinė kaita leidžia iš naujo įvertinti šiuolaikinę gerovės valstybę ir pareikalauti laiku vykdomų ir efektyvių priemonių, galinčių įveikti kylančias problemas dėl valstybės, visuomenės ir rinkos tarpusavio nuolatinės kovos ir bendradarbiavimo nebuvimo. Trečiojo sektoriaus organizacijos, būdamos atsvara privačiam ir viešajam sektoriui, gali užimti strateginę poziciją, įgyvendindamos vieną pagrindinių šiuolaikinės visuomenės socialinės ir ekonominės plėtros principų, kad būtų užtikrinta darni valstybės raida. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gerovės valstybė; Nevyriausybinė organizacija(NVO); Socialinis verslumas; Socialinė NVO; Socialinė įmonė; Non-governmental organisations (NGO); Social NGO; Social enterprise; Social entrepreneurship; Social entrepreneurship (enterprise); Welfare state.

ENThe article discusses the emergence of the context of social NGOs that generate income and the conditions of their activity in Lithuania. The author concludes that the changing relationship between the state, the market and civil society led to an apparent growth of civil society organizations and their transformation in the country. The Lithuanian social NGOs have adapted to social changes and assumed responsibility for correcting possible government and market “errors.” The welfare state is unable to ensure the different social groups’ well-being, thus, its functions are often transferred to the third and the private sector which performs this work with less costs. Civil society organizations, as a counterweight to the private and the public sector, can occupy a strategic position in implementing one of the main developmental principles of modern society and in ensuring the sustainable development of the state. The author proposes to divide Lithuanian non-profit organizations (NGOs that meet the criteria) into two subtypes: traditional NGOs without income-generating activities and NGOs with income-generating activities. In the article, the difficulties that NGOs encounter in applying the principles of entrepreneurship and becoming self-sufficient and financially stable are also discussed. One of the reasons for NGOs’ difficulties in becoming independent and sustainable is society’s inability to distinguish between public, private and third sector organizations. [From the publication]

• Contextualization of collaborative value creation in cross-sector partnership: the Lithuanian case / Jurgita Mikolaitytė, Vita Juknevičienė. Izzivi prihodnosti. 2018, vol. 3, iss. 2, p. 70-89.
• Savanorystė, kaip žmogiškasis išteklius, teikiant viešąsias socialines paslaugas savivaldybėje / Aistė Paplauskienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2021, Nr. 1 (51), p. 31-47.
• Unearthing the legacy: contrasting Soviet imprints on early NGOs in Lithuania / Dovilė Petreikienė & Ilona Bučiūnienė. Voluntas. 2024, March.