LTVienas iš būdų, kaip nustatyti onomatopėjinės kilmės dalelyčių ir analogiškų formacijų statusą baltų ir slavų kalbose, yra jų rekonstrukcija. Būtina nustatyti jų išvestinį ryšį su atitinkamais veiksmažodžiais. Kitaip tariant, reikėtų atsakyti į klausimą, kas atsirado anksčiau – višta ar kiaušinis? Atsižvelgiant į tai, knygos skyriuje apžvelgiamos somatinės, formaliosios (sintaksinės) ir morfeminės onomatopėjinių dalelyčių savybės lietuvių ir rytų slavų kalbose. Dauguma šių savybių yra aptariamos aprašomojoje gramatikoje ir gali būti pasitelktos leksikalizuotų (ekspresyvių) darinių ir onomatopėjinių dalelyčių susidarymui tirti. Tarp tokių leksikalizuotų darinių yra išraiškos (fonetinė) redukcija ir šaknies apofonija, naudojama vaizdingai išreikšti garsines ir ne tik garsines patirtis, būsenas, veiklas ir veiksmus. Remiantis A. A. Potebnja tyrimais, darbe plėtojama onomatopėjinių formacijų rytų slavų ir lietuvių kalbose analizė. Pagrindinis tikslas – atskleisti, kad prototipinės onomatopėjinės dalelytės susiformuoja iš atitinkamų onomatopėjinių veiksmažodžių, ir kad vėlesnis tokių dalelių leksikalizavimas lietuvių ir rytų slavų kalbose priklauso nuo skirtingų procedūrų, užkoduotų baziniuose onomatopėjiniuose veiksmažodžiuose. Skirtingi aspektai išplaukia iš privalomos gramatinės kategorijos, o modifikuojančios leksinio veiksmažodžio reikšmę išvestinės kategorijos, įskaitant ir onomatopėjinį veiksmažodį, yra neprivalomos – procedūrinės.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Ištiktukas; Morfofonemika; Onomatopėjiniai ištiktukai; Onomatopėjinė dalelytė; Rytų slavų kalbos; Veiksmažodis; Baltic; East Slavic; Eventive (ideophone); Morphophonemics; Onomatopoeic particle; Onomatopoeic particles; Verb.