Lithuanian indefinite pronouns in contact

LTLietuvių kalbos kontaktų tyrimų pradžia – XX a. septintas ir aštuntas dešimtmečiai. Ištyrus lietuvių kalbos tarmes, kuriomis kalbama už Lietuvos ribų ir kurios yra apsuptos ir veikiamos kitų kalbų, daugiau dėmesio buvo skiriama kalbų kontaktų problemoms. Per pastaruosius 30 metų buvo pasiekta reikšmingų kontaktinės lingvistikos rezultatų, kurie praturtino gramatinių savybių skolinimų tyrimus. Knygos skyriuje nagrinėjamos gramatinių formų skolinimosi problemos lietuvių kalboje, sutelkiant dėmesį į neterminuotų įvardžių vartoseną. Siekiama parodyti, kokia sudėtinga ir nepakankamai ištirta yra ši studijų sritis. Pagrindiniuose tarpkultūrinės lingvistikos darbuose išskiriamos dvi skolinių sąvokos: tiesioginis skolinimasis ir kopijavimas. Darbe tyrinėjami gramatiniai skoliniai rytinėse ir pietinėse aukštaičių tarmėse, kurios patyrė stiprią slavų kalbų įtaką. Tyrimas pagrįstas Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno, Lietuvių kalbos žodyno ir internetiniais šaltiniais, kuriuose gausu šnekamosios kalbos pavyzdžių. Lenkiškiems pavyzdžiams iliustruoti pasitelkti lenkų kalbos tekstynai. Atskirame poskyryje aptariama neterminuotų įvardžių sistema lietuvių kalboje, jos struktūra ir funkcijos bendrinėje kalboje. Analizuojami tarmių skirtumai, atkreipiant dėmesį į Ramaškonių lietuvių tarmę, kuria kalbama šiaurės vakarų Baltarusijoje. Plačiau nagrinėjami pasiskolinti neapibrėžtumo žymenys, kurių atitikmenys kitoje kalboje ne visada yra identiški.Reikšminiai žodžiai: Gramatiniai skoliniai; Kalbų kontaktai; Lietuvių ir slavų kontaktai; Nežymimieji įvardžiai; Periferinė tarmė; Skoliniai; Borrowings; Dialects abroad; Grammatical borrowings; Indefinite pronouns; Language contacts; Lithuanian; Slavis-Lithuanian contacts.