LTKnygos skyriuje analizuojamos lietuvių kalbos būtojo dažninio (habitualinio) laiko ypatybės, sutelkiant dėmesį į priesagos -dav vartojimą. Remdamasis kontrastinės lingvistikos metodu, autorius gretina lietuvių ir rusų kalbas, siekdamas peržengti jau egzistuojančių interpretacijų ribas ir išsamiau paaiškinti būtojo dažninio laiko funkcijas. Be to, šiame darbe aptariamas klausimynas, kuris autoriaus buvo atliktas Lietuvoje 2008–2009 m., siekiant atskleisti, kaip lietuvių kalboje vartojami du būtąjį laiką išreiškiantys laikai, kurių vienas yra kartinis, o kitas žymi dažnines situacijas, atsižvelgiant į veiksmažodžių vartosenos ypatybes. Darbe nagrinėjami būtojo laiko formų apibrėžimai, kurie nėra pakankamai aiškūs, neperteikia visų būtojo kartinio laiko išreiškiamų situacijų. Apžvelgiami ankstesni lietuvių kalbos būtojo dažninio laiko tyrimai ir sąvokos. Aptariami esminiai veiksmažodžių aspekcinių savybių skirtumai lietuvių ir rusų kalbose, atsižvelgiant į jų santykį su laiku. Atskleidžiamos habitualinio laiko funkcijos. Nagrinėjama galimybė vartoti būtąjį dažninį laiką su prieveiksmiais, kurie išreiškia interaktyvumą ir būdingumą. Kontrastinė analizė atskleidžia būtojo kartinio ir būtojo dažninio laiko formų vartojimo skirtumus lietuvių ir rusų kalbose. Pabaigoje autorius apibendrina teorinį ir empirinį tyrimą, išskirdamas įvairias funkcijas, kurias lietuvių kalboje atlieka būtasis dažninis laikas.Reikšminiai žodžiai: Būtasis dažninis laikas; Būtasis įprastinis laikas; Kartojimasis; Klausimynas; Kontrastyvinis tyrimas; Rusų kalba; Contrastive analysis; Iterativity; Lithuanian; Past frequentative; Past habitual tense; Questionnaire; Russian.