Įstatymų leidyba Lietuvoje : samprata ir institucinis modelis

LTTyrimo metu buvo sistemiškai analizuojama įstatymų ir įstatymų leidybos samprata, taip pat Seimo, Tautos bei kitų įstatymų leidyboje dalyvaujančių subjektų galios, jų realus vaidmuo įstatymų leidyboje. Tyrimo pagrindu parengtame darbe nagrinėjamos teisės teorijai ir konstitucinei teisei aktualiausios problemos. Kai kurios problemos analizuojamos ir kitiems socialiniams mokslams (visų pirma, politologijai) reikšmingais aspektais. Pirmoje darbo dalyje analizuojami įstatymo požymiai bei funkcijos, įstatymų leidybos principai, įstatymų leidėjų kompetencijos ir diskrecijos ribos, sprendžiami kiti įstatymų leidybos sampratai svarbūs klausimai Antroji darbo dalis pradedama nuo įstatymų leidėjų analizės. Čia sistemiškai vertinami Tautos ir Seimo, kaip įstatymų leidėjų, privalumai ir trūkumai. Atskleidžiamos Seimo dominavimo įstatymų leidyboje priežastys. Aptariami ir modeliuojami alternatyvūs galių paskirstymo variantai. Šią analizę logiškai pratęsia išsamus kitų įstatymų leidybos proceso dalyvių (Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Seimo narių, Seimo komitetų ir komisijų, piliečių ir pan.) įgalinimų tyrimas. Antroji darbo dalis baigiama Konstitucinio Teismo įtakos įstatymų leidybai vertinimu. Pagrindinės tyrimo išvados: 1) įstatymų leidyboje Seimo kompetencija ir diskrecija yra ribota; 2) nepaisant kai kurių Prezidentui suteiktų galių, vienintelė Seimą, kaip įstatymų leidėją, efektyviai atsverianti institucija yra Konstitucinis Teismas; 3) Konstitucinio Teismo pretenzijos savo jurisprudencija susaistyti įstatymų leidėją nėra pagrįstos Konstitucijos tekstu, todėl dėl autentiškos išraiškos stokojančios galios (ne)buvimo derėtų aiškiai pasisakyti pačiame Konstitucijos tekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: įstatymų leidyba; įstatymų leidybos proceso dalyviai; Legislation; Subjects of the legislation process.

ENThe study was aimed at a systematic analysis of the concept of laws and legislation, as well as the powers and the real role of the Parliament, the nation and other subjects, participating in legislation. The study examined the problems of theory of law and the constitutional law. Certain problems are analyzed in terms of aspects, significant to other social sciences (first and foremost, political science). The fist part of the study provides the analysis of the characteristics and functions of the law, legislation principles, legislators’ competence and discretion limits, and resolves other legislation related issues. The second part starts with the analysis of legislators and provides the systematic evaluations of advantages and disadvantages of the Nation and the Parliament as legislators. The reasons for domination of the Parliament in legislation are revealed. The alternative power distribution options are discussed and modelled. The analysis is logically continued by a comprehensive examination of authorizations of other participants of the legislation process (the President, the Government, members of the Parliament, the Parliament committees and commissions, citizens, etc.). The second part is concluded with the evaluation of the influence of the Constitutional Court to legislation. The main conclusions: 1) the Parliament’s legislative competence and discretion is limited; 2) notwithstanding the certain powers of the President, the only institution, efficiently counterbalancing the Parliament as a legislator is the Constitutional Court; 3) the claims of the Constitutional Court to bind the legislator by its jurisprudence are not based on the text of the Constitution, thus, there is a need to clearly express the presence/absence of a power, lacking an authentic expression, in the text of the Constitution.