Non-canonical case patterns in Lithuanian

LTDarbe siekiama įrodyti, kad konkrečiųjų linksnių teorija neatspindi visų linksnio formų variacijų. Pagrindinis linksnių teorijos trūkumas, kad ji išskiria dviejų rūšių linksnius: struktūrinį linksnį, kuris priklauso nuo daiktavardžio padėties sakinyje, ir savybinį linksnį, kuris nuo jo nepriklauso. Darbe teigiama, kad savybinis linksnis apima idiosinkratinės vartosenos atvejus, priklausančius nuo leksinio vieneto, o semantinis linksnis susijęs su konkrečiu aktantų vaidmeniu. Lietuvių kalboje galima išskirti struktūrinius ir nestruktūrinius linksnius. Esama nekanoninio žymėjimo linksniais pavyzdžių. Pirma, darbe tyrinėjamos pasyvinės konstrukcijos – veiksmažodžiai, kurie objektams žymėti naudoja netiesioginį (genityvinį, datyvinį ar instrumentinį) linksnį ir lemia subjekto pasyvumą. Tačiau ne visi netiesioginiai linksniai reikalauja neveikiamųjų veiksmažodžių. Antra, tyrinėjamas objektinio linksnio vartojimas infinityviniuose sakiniuose. Darbo struktūrą sudaro teorinė ir empirinė dalys. Glaustai aptariama linksnio teorija ir jos išplėtimo galimybės. Analizuojamas struktūrinis ir nestruktūrinis linksnis, taip pat savybinis (bendrasis) linksnis ir leksinės veiksmažodžio reikšmės neveikiamosios rūšies (pasyvo) konstrukcijose. Taip pat nagrinėjama datyvinio ir genityvinio linksnio vartosena tikslo sakiniuose. Aptariamos instrumentinės linksnio formos, pabrėžiant semantinis linksnių funkcijas.Reikšminiai žodžiai: Kilmininkas; Linksnis; Naudininkas; Nestruktūrinis linksnis; Neveikiamoji rūšis; Noemas Chomskis; Struktūralistinis linksnio traktavimas study; Struktūrinis linksnis; Case; Dative; Genitive; Inherent case; Lithuanian; Noem Chomsky; Non-structural case; Passive; Structural case.