LTStraipsnyje apžvelgiama Karo muziejaus istorija 1919–1930 m. 1921 m. sausio 22 d. buvo įsteigta nuolatinė "Karo istorijos kolegija", kuriai pavesta rūpintis pulkų istorijos rašymu ir Karo muziejaus bei archyvo organizavimu. Muziejų įrengti bei atidaryti nurodyta vasario 16 d. Konstatuota, jog daug svarbių kariuomenės gyvenimo pėdsakų nyksta, todėl tikimasi, kad muziejaus įsteigimas tą procesą sustabdys. Įsakyta visiems dalinių vadams ir kariams tinkamus daiktus siųsti į muziejų iki vasario 5 d. ir taip padėti Karo istorijos kolegijos nariams bei jos pirmininkui įrengti muziejų. Suplanuoti 4 ekspozicijų skyriai. Muziejaus ekspozicijai įrengti trūko eksponatų, todėl buvo kreiptasi į žmones, kad atneštų ką turintys padovanoti muziejui, arba leistų padaryti kopijas. Kai kurie daiktai buvo pasiskolinti. Po iškilmingo atidarymo vasario 16 d. prasidėjo kasdienis darbas renkant eksponatus. Finansiškai muziejų rėmė ir Amerikos lietuviai. 1921 m. balandžio 14 d. buvo pradėtas perstatyti cerkvės varpinės bokštas, kuris pagal architekto Vl. Dubeneckio projektą turėjo tapti pilies kuoru. Karo muziejus buvo kuriamas kartu su sodeliu ir turėjo sudaryti visumą, kuri atspindėtų Lietuvos valstybingumo idėjos įgyvendinimą bei kovas dėl jos. Sodelyje suplanuota pastatyti paminklus. 1922 m. Amerikos lietuviai Lietuvai padovanojo Laisvės varpą, kuris vasario 16 d. buvo pakabintas muziejaus bokšte. Muziejaus sodelyje vykdavo muzikos koncertai ir kiti renginiai. 1928 m. sausio 1 d. Karo muziejuje buvo 1300 eksponatų. 1928 m. birželio pradžioje buvo pradėtas organizuoti Karo muziejaus orkestras, kurį sudarė karo invalidai. Ypač daug renginių muziejaus sodelyje vyko 1930 m.Reikšminiai žodžiai: Kariuomenė; Karo muziejus; Kaunas; Krašto apsaugos ministerija; Antanas Smetona; Tarpukaris; Vytauto Didžiojo jubiliejus; Vytauto Didžiojo karo muziejus; Interwar period; Kaunas; Military; Ministry of National Defence; President A.Smetona; Vytautas the Great War Museum; Vytautas the Great jubilee; War museum.