LTTeisinėje valstybėje žmogaus teisės yra pagrindinis jos veiklos tikslas. Gebėjimas užtikrinti žmogaus teises parodo demokratijos lygmenį valstybėje. Disertacijos tikslas – atskleisti ir pagrįsti žmogaus teisių įgyvendinimo galimybes ir ribas teisnumo ir subjektinės teisės lygmenimis ir šiuo pagrindu sukonkretinti žmogaus teisių sampratą bei pateikti siūlymų dėl žmogaus teisių gynimo sistemos tobulinimo Lietuvoje. Disertacijoje padarytos išvados ir siūlymai: 1. Teisnumo ir subjektinės teisės skyrimo metodu išanalizuota žmogaus teisių įgyvendinimo praktika leidžia nustatyti, kurias teises ir kokia apimtimi asmuo gali įgyti pats pareigų vykdymu, o kurias – padedant valstybės institucijoms. 2. Teisnumo ir subjektinės teisės skyrimo metodo taikymas mokslinio tyrimo metu leido atskleisti valstybės institucijų teikiamos teisinės pagalbos žmonėms šiandieninius mastus ir perspektyvos galimybes. 3. Teismas turėtų ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, kad valstybės pagalba netaptų iš esmės formali. 4. Siūlytina teisės aktuose įtvirtinti žmogaus teises ginančių valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų pareigą pranešti ir pateikti prokuratūrai visą jų žinomą informaciją apie galimus žmogaus teisių pažeidimus bei atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus ginant šias teises. 5. Siekiant rūpestingos ir visapusiškos žmogaus teisių apsaugos, siūlytina įsteigti nepriklausomą mokslinio pobūdžio instituciją, kuri vykdytų kompleksinę žmogaus teisių stebėseną.
ENHuman rights are the main goal of state activities in a constitutional state. The ability to protect human rights indicates the level of democracy in a state. The dissertation aims to discuss and substantiate the possibilities and the limits of the implementation of human rights in terms of the legal capacity and the subject law and, on this basis, to specify the notion of human rights and formulate recommendations regarding the improvement of the human rights protection system in Lithuania. The dissertation makes the following findings and suggestions: 1. The analysis of the practice of human rights implementation in terms of legal capacity and the subject law allows determining which rights and to what extent can be acquired by a person by implementing the duties, and which rights are granted by state institutions. 2. The application of the method of the separation of legal capacity and an the subject law during the scientific research permitted revealing the present scope of the legal assistance provided to citizens by state institutions, as well as assessing the future possibilities. 3. The court should collect evidence at its own initiative as well, in order that state assistance does not become essentially formal. 4. It is suggested to establish by law the duty of the institutions and public organisations protecting human rights to report and present all known information about possible violations of humans rights, as well as the actions performed and the decisions made in defence of these rights, to the prosecutor’s office. 5. In order to ensure careful and comprehensive protection of human rights, it is suggested to establish an independent academic institution that would perform a complex monitoring of the human rights situation.