The Szlachta and the monarchy : reflections on the struggle "inter maiestatem ac libertatem"

LTStraipsnyje analizuojama bajorijos ir monarcho politinė kova Lenkijos-Lietuvos valstybėje XIV a. pabaigoje – XVIII a. pabaigoje. 1788-1792 m. Ketverių Metų Seimo metu vienas iš kontraversiškų klausimų buvo renkamos monarchijos panaikinimas. Ši valdžios tradicija išlaikė vienokias ar kitokias simpatijas, kadangi turėjo ilgus šimtmečius trukusią tradiciją – Lenkijos karaliai buvo renkami nuo Kazimiero III mirties 1370 m. Bajorija nuolat rūpinosi, kad nebūtų pažeidžiamos jos privilegijos ir teisės, o karalius nesutelktų pernelyg daug galių ir netaptų absoliučiu valdovu. Kita vertus, didžioji dalis Lenkijos karalių siekė užtikrinti sostą savo įpėdiniui – nuolat vyko kova „inter maiestatem ac libertatem“. Paveldimos monarchijos grėsmė sėjo tam tikrą nepasitikėjimą tarp karaliaus ir bajorijos, o Jogailaičių pozicijas Lenkijoje stiprino Lietuvos didžiojo kunigaikščio paveldimas sostas. Tačiau net ir po Jogailaičių dinastijos užgesimo XVI a. pabaigoje, nauji išrinktieji karaliai rūpinosi karūnos paveldėjimo užsitikrinimu. Abiejų Tautų Respublikoje didelę netvarką kėlė tarpuvaldžiai – vadinamieji bekaralmečiai, kurie vertė net ir aršiausius politinius priešininkus susitarti. Be to, XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos karalių rinkimus pradėjo stipriai įtakoti ir užsienio valstybės, ypač Maskva. XVIII a. buvo plačiai diskutuojama dėl įvairių renkamos monarchijos aspektų, dauguma siūlė gerokai apriboti karaliaus valdžią, įvesti aiškesnius rinkimus. Tačiau buvo ir pasisakiusių už monarcho valdžios stiprinimą.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Ketverių Metų Seimas; Kilmingieji; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Seimas; Valdovai; Šlėkta; Four Years Sejm; Monarchs; Noblemen; Poland Kingdom; Sejm; Szlachta; The Great Duchy of Lithuania.