Nobles, burghers and the monarchy in Poland-Lithuania : the case of Royal Prussia, 1454-1772

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Nobles, burghers and the monarchy in Poland-Lithuania: the case of Royal Prussia, 1454-1772/93
Authors:
Friedrich, Karin
In the Book:
Polish-Lithuanian monarchy in European context, c. 1500-1795 / edited by Richard Butterwick. Basingstoke: Palgrave, 2001. P. 93-115
Subject Category:
LT
Bajorai. Didikai. Valdovai / Gentry. Nobles. Kings; Bažnyčios istorija / Church history; Vienuolijos / Monasteries; Lokalioji istorija / Local history; Socialinės teisės / Social rights; 1569-1795. Lietuva ATR laikotarpiu; Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania).
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariami Karališkosios Prūsijos kilmingųjų bei miestiečių santykiai su Lenkijos ir Lietuvos valstybėmis 1454–1772/93 m. laikotarpiu. Prūsijos sąjunga buvo įkurta 1440 m, kai Prūsų žemės kilmingieji susivienijo su miestiečiais kovoje prieš Vokiečių ordiną. 1454 m. kreipėsi į \ Kazimierą Jogailaitį prašydami prijungti prie Lenkijos. Tai lėmė Trylikos metų karo tarp Vokiečių ordino ir Lenkijos, kurią finansiškai rėmė Prūsijos miestai, pradžią. 1466 m. buvo pasirašyta Torūnės taika, Ordinas prarado Vakarų Prūsiją. Ši teritorija buvo pavadinta Karališkosios Prūsijos vardu ir tapo Lenkijos provincija bei turėjo dalinę autonomiją. Detalizuojama sąjungos su Lenkijos karalyste eiga 1454–1466 m. Aptariama Karališkosios Prūsijos santykių su Lenkijos ir Lietuvos valstybe dinamika Liublino unijos akivaizdoje. Turėta autonomija buvo panaikinta, ją tiesiogiai pradėjo valdyti Lenkijos karalius. Karališkoji Prūsija įgijo teisę turėti savo atstovus Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Seime. Kilmingiesiems atsivėrė karjeros galimybės, tačiau kartu formavosi priešprieša su miestiečiais, kurie nepritarė unijai. XVI a. pabaigoje ši priešprieša jau nebuvo ryški, kilmingieji rėmė Karališkųjų Prūsų miestų interesus, ilgainiui ir miestiečiai stengėsi labiau įsitraukti į ATR politinę veiklą. XVII a. Karališkoji Prūsija vis dažniau ATR regėjo kaip nesvetingą kraštą. Šiaurės karas dar labiau atšaldė prūsų jausmus Augustui II. Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpiu prūsų miestiečiai ir kilmingieji sudarė sąjungą su ATR didikais nukreiptą prieš Čartoryskio grupuotę. XVIII a. paskutiniaisiais dešimtmečiais prūsų lojalumas ATR ženkliai susilpnėjo.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Asmens teisės; Bajorai; Biurgeriai; Didysis Šiaurės karas, 1700-1721 (Great Northern war); Hanzos sąjunga; Kalvinizmas; Karališkoji Prūsija; Katalikybė; Kilmingieji; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Lenkijos Karūna; Miestiečiai; Protestantizmas; Prūsijos kunigaikštystė; Religinė laisvė; Valdovai; Burghers; Calvinism; Catholicism; Duchy of Prussia; Great Northern War, 1700-1721; Hanseatic League; Individual rights; Monarchs; Noblemen; Nobles; Polish Crown; Polish–Lithuanian Commonwealth; Protestantism; Religious liberty; Royal Prussia; The Great Duchy of Lithuania.

Subject:
Istorija / History
Related Publications:
Lawmaking in a post-composite state? The Polish-Lithuanian Commonwealth in the eighteenth century / Richard Butterwick. Eighteenth-century composite state : representative institutions in Ireland and Europe, 1689-1800. Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2010. P. 221-243.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/66828
Updated:
2022-02-20 04:56:37
Metrics:
Views: 25
Export:
Download