Nacionalinės bibliografijos ištekliai kaip šalies dokumentinio paveldo liudijimas
LTStraipsnis skirtas išanalizuoti nacionalinės bibliografijos veiklai ir jos ištekliams kaip šalies intelektinės kultūros produkcijos apskaitos ir informacijos išsaugojimo priemonei. Nagrinėjamos įvairių šalių patirtys, nacionalinės bibliografijos išteklių formos, jų galimybės išsaugoti dokumentinę atmintį ir užtikrinti informacijos prieigą prie šalies leidybos produkcijos. Nacionalinės bibliotekos, būdamos atsakingos už šalies leidybos produkcijos registravimą, remiasi tarptautinėmis rekomendacijomis ir savo šalies privalomojo egzemplioriaus teisinio reguliavimo sistema. Platesnis nacionalinės bibliografijos išteklių duomenų atvėrimas leidžia visuomenei kurti naujas paslaugas ar produktus. Tinkamo nacionalinės bibliografijos paslaugų modelio pasirinkimas ir visų veiksnių sąveikos įvertinimas nacionalinės bibliografijos išteklius leidžia laikyti susistemintu šalies leidybos produkcijos registru, kuris gali būti patikima dokumentinio paveldo atminties komunikacijos ir sklaidos priemonė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nacionalinė bibliografija; Nacionalinės bibliografijos išteklius; Privalomasis egzempliorius; Šalies leidybos produkcija; Nacionalinė bibliografinė apskaita; Nacionalinės bibliografijos paslauga; National bibliography; Resources of national bibliography; Legal deposit; Country’s publishing output; National bibliographic control; National bibliography service.
ENThe subject of this article is to analyze the national bibliography as a means for promoting the documentary heritage and providing access to it. It discusses various forms of the national bibliography as well as their potential for preserving the memory and ensuring access to documentary resources and their promotion. The article serves the purpose, by drawing on the analysis of foreign publications, of substantiating the idea that the national bibliography as a structured registry of the national publishing output may serve as a reliable means for promoting the documentary heritage. The article elaborates on the evolution of the notion and coverage of the national bibliography as well as its presentation to the public. The national bibliography was defined in the 60ies of the 20th century by joint efforts of UNESCO and IFLA. This definition underlined that the national bibliography must cover the nation’s entire published output. The notion of the national bibliography underwent some evolution, and in the 21st century the focus shifted towards registering electronic publishing resources alongside with solving the issues of presenting the national bibliography to the public. Previously, the presence of a bibliographic record in the national bibliography signified that the resource was available within the legal deposit collection of the library, whereas at present the issue of having to register national information resources which do not belong to this collection is gaining persistence. [...].The article analyzes the transformation of the national bibliography from a printed list to a presentation of linked data. Digital and information technologies applied in publication processes and creation of new forms of disseminating data of national bibliographies contribute to promoting the national history and cultural memory. Broad access to national bibliographic data allows the general public creating new services and products. The precise definition of purposes of the national bibliography and its users could facilitate the shaping of the appropriate model of the national bibliography. [From the publication]
- LMAVB informacijos išteklių fondo valdymas: tradicija, ypatybės, problemos ir perspektyvos / Rima Cicėnienė. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. 2020, 9, p. 147-182.
- Nacionalinė retrospektyvioji analizinė bibliografija - universalus mokslo ir kultūros istorijos šaltinis / Giedrė Miknienė, Birutė Railienė. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. 2021, 10, p. 110-124.
