Kantaučiai. Bažnyčios altoriai

LTStraipsnyje Kantaučių bažnyčios mediniai altoriai analizuojami remiantis išlikusių paminklų ir 1735–1968 m. archyvinių dokumentų analize. Dokumentai fiksuoja, kad altoriai buvo ne kartą keisti, atnaujinti ir gražinti prisitaikant prie fundatorių skonio ir meninių madų. Visgi reikia pastebėti, kad nuo XVIII a. paskutinio ketvirčio iki mūsų dienų altoriai pakito nežymiai. Buvo atnaujinti tik atskiri elementai, stengiantis išlaikyti senąją autentišką visumą. Šioje šventovėje tarpusavyje dera XVII a. antrosios pusės, XVIII a. antrosios pusės ir XVIII a. pabaigos altoriai atskirais puošybos elementais praturtinti XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Pats seniausias ir mažiausiai keistas yra kairiojoje koplyčioje stovintis, kadaise brolijai priklausęs Rožinio Švč. Mergelės Marijos altorius, puikus ankstyvojo baroko vietinės drožybos pavyzdys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Altoriai; Bažnyčios; Dekoravimas; Interjeras; Kantaučiai; Church.

ENThe article analyses wooden altars from Kantaučiai church referring to preserved archival documents of 1735–1968. The documents record those altars were several times changed, refurbished and embellished seeking to meet the demands of a founder and artistic fashion. It is still important to note that since the last quarter of the 18th c. until this day these altars were not changed significantly. Only separate parts were renovated by trying to retain authentic set. This church harmoniously combines altars of the second half of the 17th c., second half of the 18th c. and the late 19th c. decorated with separate elements of decoration in the late 19th and early 20th c. The oldest and least strange altar that in the past belonged to the brotherhood of Holy Virgin Mary of Rosary is built in the left chapel. This altar is a perfect example of early Baroque carving.