Ikiteisminio tyrimo teisėjo teisė kontroliuoti žmogaus pripažinimą įtariamuoju

LTStraipsnyje analizuojama, ar „įtarimas“ yra baudžiamojo proceso įstatyme nekonkretinto turinio teisinė sąvoka (tai leistų daryti išvadą, kad ne tik sprendimą priimantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, bet ir šį sprendimą kontroliuojantis ikiteisminio tyrimo teisėjas turi vienodas procesines galimybes nuspręsti, ar konkrečiu tyrimo etapu jau yra pasiektas de lege lata reikalaujamo laipsnio įtarimas, ar, atvirkščiai, – kalbėdamas apie įtarimą, kaip vieną iš svarbiausių materialiųjų tam tikro procesinio veiksmo ar sprendimo sąlygų, baudžiamojo proceso įstatymo leidėjas norėjo pabrėžti nekontroliuojamą ar iš dalies kontroliuojamą baudžiamojo persekiojimo institucijos pareigūno laisvę (diskreciją) pačiam priimti atsakingą sprendimą (nuspręsti), tuo papildomai apribojant ir ikiteisminio tyrimo teisėjo kontrolines galias). [Iš leidinio]

ENThe article analyses whether “suspicion” is a legal concept of concrete content as it is used in the law of criminal procedure. If that is the case, a conclusion could be made that a pre-trial judge, along with a pre-trial officer or a prosecutor, has the same procedural rights to decide whether or not the suspicion of the required de lege lata level has been achieved. If “suspicion” is not considered a legal concept of concrete content it could be presumed that the criminal procedure law, identifying suspicion as one of the key conditions of substantive and procedural act or decision, highlights the uncontrolled or partly controlled freedom (discretion) of the officer of criminal prosecution to take his individual decision, hence limiting the powers of a pre-trial judge.