LTXIX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje – 7-ajį dešimtmetį tiek vietinė, tiek centrinė carinės Rusijos biurokratija pripažino aukštosios mokyklos Šiaurės vakarų krašte poreikį. Tokia mokymo įstaiga turėjo skleisti rusišką kultūrą šiame regione. Vis tik nei tada, nei vėliau valdžia nesiryžo įgyvendinti nei vieno projekto. Svarbiausia to priežastis buvo būkštavimai, kad Vilniaus universitete, įsteigtame „nuo seno rusiškoje žemėje“, gali įsivyrauti lenkiškos įtakos. Šis argumentas negaliojo svarstant įvairias alternatyvas – Dvasinės akademijos ir universitetų Polocke ar Vitebske steigimo galimybes. Tačiau šiais atvejais svarbus buvo negatyvus stačiatikių dvasininkijos požiūris į tokius projektus. Ne mažiau svarbus faktorius buvo tai, kad aukštiesiems Rusijos valdininkams aukštosios mokyklos steigimo Šiaurės vakarų krašte klausimas neatrodė svarbus imperinės politikos kontekste, todėl šie projektai likdavo neįgyvendinti dėl finansavimo problemų.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Ukrainos istorija; Rusijos imperijos politika.
ENBetween the early 1850s and the 1960s, local bureaucrats and the central Tsarist Russian authorities both acknowledged the need for a university in the North-Western Region. This kind of an educational establishment was supposed to spread Russian culture in the region. However, the authorities did not bring themselves to implementing a single project either at that time or later. The main reason for that was fears that the Polish influence might take the upper hand in Vilnius University established in “the truly Russian Land". This argument did not work in discussing various alternatives – the possibilities of setting up a Spiritual Academy and universities in Polotsk or Vitebsk. However, in these cases the negative approach of the Orthodox clergy to this kind of projects played an important role. Another factor of equal importance was that Russian top officials did not consider the question of establishing a university in the North-Western Region as significant within the context of the Imperial policy, which resulted in failure to implement these projects for financial reasons.