Aloyzo Barono romanas "Lieptai ir bedugnės" - karo belaisvio užrašai

LTŠiame straipsnyje analizuojamas Lietuvoje kol kas dar mažai žinomas Aloyzo Barono romanas "Lieptai ir bedugnės" (1961), kuriame aprašomas lietuvių patekimas į vokiečių nelaisvę ir priverčiamieji darbai fronto zonoje. Autorius gilinasi į pavergtojo savimonę, troškimą būti laisvam ir kartu baimę dėl savo gyvybės, vergišką pasidavimą. Kita vertus, pabrėžiama, kad dviejų barbarų, vokiečių ir rusų, susidūrime nebelieka jokios laisvės galimybės: pabėgimas į Lietuvą reikštų naują vergovę. Vokiečių kuriamas pasaulis parodomas kaip pragaro erdvė, patys vokiečiai dažnai pavadinami velniais, vaizduojamas jų brutalumas ir panieka žmogui. Tekste gausu detalių, kurios atskleidžia šiurpią tikrovę: sodybų plėšimas, deginimas, parodomasis bėglių šaudymas, kad kiti bijotų, nuolatinis mušimas ir plūdimas; alinantis darbas fronto zonoje nuolat susiduriant su mirtimi. Nors apie nelaisvės patirtis pasakojama jau iš laiko distancijos, rašytojas visiškai išvengia patetikos, sentimentalumo: skaudi ironija leidžia parodyti išsigimusį pasaulį, kuriame ryškėja žvėriška kova už būvį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antras pasaulinis karas, belaisvis, romanas, ironiškasis pasakotojas; II pasaulinis karas, belaisvis, romanas, ironiškasis pasakotojas; World War II, a prisoner, a novel, an ironic narrator.

ENThe article analyzes so far a little-known in Lithuania novel by Aloyzas Baronas "Lieptai ir bedugnės" (Footbridges and Abysses) (1961), which describes the Lithuanians taken prisoner by the Germans and their forced labour in the front area. The author delves into the consciousness of the subjugated man, his desire to be free and at the same time fear for his life, his servile submission. On the other hand, it is stressed that because of the conflict between two barbarians, Germans and Russians, there is no longer the possibility of freedom: escaping to Lithuania would mean new slavery. The world being created by the Germans is shown as hell, the Germans themselves are often called devils, and their brutality and contempt for man is described. The book is rich in details that reveal the horrific reality: robbery and burning of homesteads, shooting dead of fugitives to cause fear, constant beating and abuse; exhausting work in the front area and continuous confrontation with death. Although the experience of a captive is described from the time distance, the writer avoids pathetics and sentimentality: painful irony allows to demonstrate the degenerate world in which a brutal fight for survival is revealed. [From the publication]