Pakruojo bažnyčios varpai

LTBažnytiniai varpai yra vertingi kultūros paveldo objektai, sukaupę technologijos, meno ir istorijos verčių aspektus. Varpai turėjo didelę reikšmę bendruomenės gyvenime – tai atsispindi liaudiškuose tikėjimuose sakraline ir magine jų galia. Šio straipsnio tikslas – nustatyti Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios varpų paveldosauginę vertę. Tyrimas in situ ir įvertinimas istoriografiniu ir lyginamuoju istoriniu metodais parodė, kad šie varpai – vertingas kultūros paveldas. Jie išlieti XIX a. pab. geriausiose Rusijos gamyklose Maskvoje ir Valdajuje, atspindi ne tik liejininkystės amato ir meno raidą, bet ir šios tradicijos specifiką, būdingą Rytų ir Vakarų kultūroms. Vienas varpų yra klasikinės vakarietiškos, kitas – rusų tradicinės formos. Jų įsigijimo aplinkybės yra betarpiškai susijusios su parapijos ir bažnyčios istorija, todėl varpai gali būti traktuojami kaip lokalinės istorijos objektai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Bažnyčios varpai; Konfesinis paveldas; Kultūros paveldas; Pakruojis; Varpai; Varpas, liaudiški tikėjimai, liejybos technologija, prekybiniai ryšiai; Žiemgala; Bells; Church bells; Church bells, ethnic beliefs, technology ofcasting, trade relations; Confessional heritage; Cultural heritage; Pakruojis; The church; Ziemgala.

ENChurch bells are valuable objects of cultural heritage concerning the aspects of values of technology, art and history. Bells played an important role in community life. This is reflected in folk beliefs concerning their sacred and magical power. The aim of this article is to assess Pakruojis St. John the Baptist church bells’ cultural value. An in situ investigation and assessment by historiographic and comparative historical methods showed that the bells are a valuable cultural heritage. They were founded at the end of the 19th century in the best Russian factories in Moscow and Valdai, and reflect not only the development of the casting craft and art, but also the specifics of this tradition that characterizes the eastern and western cultures. One of the bells is of a classic western form, the other of a traditional Russian form. The circumstances of their acquisition are directly related to the history of the parish and the church, so the bells can be treated as objects of local history. [From the publication]