Intergenerational value differences in contemporary Lithuanian society

LTŠiame straipsnyje, naudojant Europos vertybių tyrimo duomenis, siekiama atskleisti, kaip skiriasi Lietuvos gyventojų kartos savo vertybinėmis nuostatomis dėl religijos, moralės, šeimos, darbo bei socialinių ir politinių pažiūrų ir kokia buvo šių skirtumų dinamika per dvidešimt šalies nepriklausomybės metų. Duomenų analizės rezultatai rodo, kad Lietuvos visuomenei 1990–2008 metais buvo būdingos vertybinių kartų skirtumų brėžiamos sekuliarizacijos individualiu lygmeniu, vertybinių nuostatų konservatyvumo šeimos ir asmeninės seksualinės moralės srityje nuosaikėjimo, didesnio atlaidumo viešosios moralės principų pažeidimų kaitos trajektorijos. Darbo vertybių dinamika neatskleidžia su kartų kaita sietinų vertybinių pokyčių visuomenėje. Šias kaitos trajektorijas galima suprasti ir paaiškinti atsižvelgiant į daugybę makrolygio veiksnių ir jų tarpusavio sąveiką: Lietuvos kultūrinį ir istorinį paveldą, pereinamojo laikotarpio visuomenėje vykusius struktūrinius pokyčius, esamos institucinės aplinkos bruožus, visuomenės modernizaciją, vakarietiškos kultūros plitimą, susijusį su medijų plėtra ir globalizacijos procesais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vertybių pokyčiai; Kohortų kaita; Pokomunistinė Lietuvos visuomenė; Europos vertybių tyrimas; Value change; Cohort replacement; Post-communist; Lithuanian society; European Value Survey (EVS).

ENThe article uses European Value Survey data to analyze intergenerational differences in Lithuanian society in the domains of religion, morality, family, work and sociopolitical attitudes and the development of these differences during the twenty years of independence. Results of the analysis show a trend of an intercohort value change in 1990-2008 toward increasing individual secularization, moderation of conservative attitudes in the domains of family and individual sexual morality as well as leniency toward breaches of public morality. The development of work-related attitudes does not show any intercohort differences in value orientations. These trajectories of development can be explained by a variety of interrelated macro-level factors: Lithuanian cultural and historical heritage, structural changes that took place in the transition of society, characteristics of the existing institutional context, modernization of society, media- and globalization-induced spread of Western culture. [From the publication]

• Darbo vertybės profesinio ugdymo turinyje. Instrumentalizmas ir tobulėjimas / Kristina Krikštolaitienė, Sigitas Daukilas, Ričardas Krikštolaitis. Pedagogika. 2020, 139, 3, p. 5-34.
• Ekonominių ir religinių veiksnių įtaka postmaterialistinių vertybių sklaidai pirmojoje pokomunistinėje kartoje: lyginamoji 24 šalių analizė / Laura Daukšaitė. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 4, p. 76-91.
• Emerging repertoires of political participation in Lithuania: a latent class analysis / Jūratė Imbrasaitė, Dainius Genys. Viešoji politika ir administravimas. 2022, t. 21, Nr. 1, p. 94-110.