Rečiausiai apgyvendintose Lietuvos teritorijose gyvenančių vaikų ugdymo(si) poreikių tenkinimo tyrimo prielaidos institucijų bendradarbiavimo kontekste

LTStraipsnyje grindžiamas empirinio tyrimo apie rečiausiai apgyvendintų Lietuvos teritorijų (RAT) vietovėse gyvenančių kaimo vaikų ugdymo(si) poreikių tenkinimą aktualumas viešojo valdymo institucijų, formaliojo ir neformaliojo švietimo institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir kaimo bendruomenių bendradarbiavimo kontekste, pateikiamos tyrimo metodologinės įžvalgos. Įvairius socialinio teisingumo švietime aspektus tyrinėjantys mokslininkai išryškino sunkumus, su kuriais susiduria šiuolaikinė daugiakultūrė visuomenė, įgyvendindama socialinį teisingumą švietime, bei socialiai jautrias visuomenės grupes, kurių atstovai gali susidurti su problemomis, siekdami patenkinti jų ugymo(si) poreikius. Viena tokių grupių – rečiausiai apgyvendintose Lietuvos vietovėse gyvenantys mokyklinio amžiaus vaikai. Todėl svarbu sutelkti viešojo valdymo institucijų, nevyriausybinių organizacijų, kaimo bendruomenių ir ugdymo institucijų pastangas realizuojant kaimo vaikų, gyvenančių rečiausiai apgyvendintose teritorijose, ugdymo(si) poreikius ir karjeros lūkesčius. Straipsnio tikslas – pagrįsti rečiausiai apgyvendintų Lietuvos teritorijų vietovėse gyvenančių kaimo vaikų ugdymo( si) poreikių tenkinimo tyrimo aktualumą viešojo valdymo institucijų, formaliojo ir neformaliojo švietimo institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir kaimo bendruomenių bendradarbiavimo kontekste. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, antrinė duomenų analizė. [Iš leidinio]

ENScientists who investigate various aspects of social justice have highlighted that our contemporary multicultural societies face some difficulties in the field of education. This research focuses on cooperation between the local government, institutions of formal, informal, non-formal education, NGOs in the field of education of school-age children living in remote sparsely populated areas (SPAs) of Lithuania. Research problem: cooperation between local governments, institutions of formal, informal, non-formal education, NGOs in the field of education of school-age children living in remote sparsely populated areas (SPAs) of Lithuania. Research aim: to show relevance of research into cooperation between all interested parties. Research object: education of children living in SPAs. Literature on children schooling (Arnesen, Lundahl, 2006; Bieliauskaitė, 2009; Hega, Hokenmaier, 2002; Juodaitytė, Malinauskienė, Pocevičienė, Masiliauskienė, 2012; Iljina, 2014; Luobikienė, 2016; Petronienė, Taljūnaitė, 2011; Trakšelys, 2015; Žalimienė, Lazutka, Skučienė, Aidukaitė, Kazakevičiūtė, Navickė, Ivaškaitė- Tamošiūnė, 2011), on the reasons for population density drop in some areas of Lithuania (Daugirdas, Burneika, Kriaučiūnas, Ribokas, Stanaitis, Ubarevičienė, 2013); Kriaučiūnas, Krupickaitė, Pociūtė-Sereikienė, Ubarevičienė, 2014) and inter-institutional cooperation (Nefas, 2007; Ališauskas, Jankauskienė, Klovienė, 2009) was reviewed. Population decline, in rural areas in particular, has a negative impact on all aspects of life but its impact on education has been insufficiently researched. There are settlements and localities in Lithuania with a low population density, approximately 7.5 people per km2.Elderships, district municipalities have the duty to ensure that school-age children have access to quality education and leisure-time activities in schools, cultural institutions, public organizations for the improvement of their wellbeing and personal and social development. According to the Statistics Lithuania, since 2010 the number of children aged 0-17 in rural areas has decreased by 2.6%, they make up 17.9%. In 2010-2011 the number of general education schools also decreased, from 128 to 79 in rural areas. Schools are located far from villages where children live, thus availability of public transport can act as a barrier to their post-16 choices and overall progress into employment. The situation in two elderships was analysed in this paper. It was found that there is one education institution in a bigger settlement for all children from villages around, with approx. 10 inhabitants. Drawing on the theory and secondary data, the author of the paper proved that empirical research into inter-institutional cooperation in education is relevant, that local authorities, institutions of formal, informal, non-formal education, NGOs must work together for the benefit of children and young people. Some insights into research methodology are provided in the paper. [From the publication]