Ramaškonių šnektos daiktavardžio kaityba: sociolingvistinis tyrimas : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjama periferinė Ramaškoniø lietuvių šnekta (Varanavo r., Gardino sr. Baltarusija), priklausanti pietų aukštaičių patarmei. Viena iš svarbiausių ypatybių, skiriančių ją nuo pagrindinės patarmės, yra mažiausiai šimtą metų trunkanti visuotinė gyventojų daugiakalbystė, šiuo metu tampanti baltarusių vienkalbyste su įvairiomis jos atmainomis. Darbo objektas – nykstančios šnektos daiktavardžių kaityba: nagrinėjamos trys daiktavardžių gramatinės kategorijos – giminė, skaičius, linksnis; pagrindinės kirčiavimo tendencijos. Lingvistinės šnektos ypatybės aiškinamos neatsietai nuo sociolingvistinio konteksto. Nevienalytės šnektos pateikėjai skiriami į dvi kartas: sąlygiškai vyresniąją ir sąlygiškai jaunesniąją. Esminis skirtumas tarp šių kartų kalbos yra tas, kad vyresnioji karta laisvai vartoja lietuvių kalbą, o sąlygiškai jaunesnioji – varžoma baltarusių kalbos. Disertacijoje nagrinėjama būdinga šnekamosios kalbos ypatybė – kodų kaita, t. y. kelių kalbų vartojimas vienu metu, kai viename pokalbyje įterpiama vienos ar kitos kalbos vienetų arba ištisai pereinama nuo vienos kalbos prie kitos. Šnektos daiktavardžių kaityboje vyksta tie patys kalbos kitimo procesai, kaip ir didžiojo ploto tarmėse, bendrinėje lietuvių kalboje. Pagrindinės šnektos daiktavardžių kirčiavimo tendencijos patvirtina bendrus pietų aukštaičių šnektoms būdingus polinkius. Aktyvių kalbinių kontaktų sąlygomis vietinė baltarusių kalba daiktavardžių linksniavimui pastebimo poveikio neturėjusi. Labiau paveiktas daiktavardžių kirčiavimas, smarkiau paveikta šnektos fonetika. [Iš leidinio]

ENThe dissertation examines the peripheral Lithuanian sub-dialect of Ramaškonys (Belarus), which belongs to the south Lithuanian (Aukštaitija) dialect. One of the main features distinguishing it from the main dialect is at least century-long universal multilingualism of the population, which is now gradually being replaced by the Belarusian language and its varieties. The work aims at studying the noun inflection of the obsolescent sub-dialect. Three grammatical categories of nouns are examined – gender, number, and case, as well as the main patterns of accents. The linguistic characteristics of the sub-dialect are explained in conjunction with the sociolinguistic context. The users of the variegated sub-dialect are divided into two generations: the relatively younger and the relatively older generation. The main difference between the languages of these generations is that the older generation is proficient in the Lithuanian language, while the younger one is constrained by the Belarusian language. The dissertation examines a typical feature of spoken language – the change of codes, i.e. the simultaneous use of several languages, when linguistic units of one or another language are inserted into a conversation or there is a switch from one language to another. The noun inflection of the sub-dialect is subject to the same processes of linguistic change as in the idioms of larger areas and in the standard Lithuanian. The main tendencies in the noun inclination of the sub-dialect conform to the general trends in the south Lithuanian dialect. Under the conditions of active linguistic contacts, the local Belarusian language did not seem to have a noticeable impact on the declension of nouns. The accents and the phonetics of the sub-dialect have been influenced more.

• Daiktavardžių kirčiavimo polinkiai XX a. 6-7 dešimtmečio pietų aukštaičių šnektų rankraštiniuose šaltiniuose / Vilija Ragaišienė. Respectus philologicus. 2012, Nr. 22 (27), p. 219-231.
• Dėl būdvardžių kaitybos ypatybių izoliuotose pietų aukštaičių šnektose / Nijolė Tuomienė. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2007. P. 104-112.
• Dėl inesyvo ir iliatyvo santykių rytų aukštaičių vilniškių šnektose / Daiva Kardelytė-Grinevičienė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 2 / sudarė Saulius Ambrazas, Danguolė Mikulėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. P. 557-566.
• Dviskiemenių "ḽu" kamieno daiktavardžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių patarmėse / Vilija Ragaišienė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 3 / sudarė Violeta Meiliūnaitė, Agnė Čepaitienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 302-319.
• Dviskiemenių o ir i[...]o kamienų daiktavardžių kirčiavimo variantų paplitimas pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose / Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Garsas ir jo tyrimo aspektai: metodologija ir praktika / sudarė Asta Leskauskaitė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. P. 161-181.
• Joniškio šnektos priebalsinio kamieno daiktavardžių linksniavimas / Aušra Kaikarytė. Baltistica. 2005, t. 40, Nr. 1, p. 77-93.
• Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo įvairavimas Veisiejų, Kapčiamiesčio ir Šlavantų šnektose / Vilija Lazauskaitė-Ragaišienė. Žmogus ir žodis. 2010, 1, p. 103-110.
• Oikonimų slavinimo ypatybės periferinėje lietuvių tarmėje / Nijolė Tuomienė. Slavistica Vilnensis. 2022, 67 (2), p. 52-68.
• Ramaškoniškių šnekos kodų kaita / Nijolė Tuomienė. Kalbos kultūra. 2006, 79, p. 161-172.
• Ramaškonių šnektos tekstai / Nijolė Tuomienė ; žemėlapius sudarė Edmundas Trumpa ; Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 329 p.
• Semantinės raiškos adekvatumo problema / Nijolė Tuomienė. Specialybės kalba: terminija ir studijos / redaktorių kolegija: Gintautas Akelaitis, Angelė Kaulakienė, Irena Smetonienė, Tadas Sudnickas, Vida Žilinskienė, Kazimieras Župerka. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008. P. 92-99.
• Sodybų statinių pavadinimai Šiaurės panevėžiškių tarmėje / Genovaitė Kačiuškienė. Žmogus kalbos erdvėje. 2005, 4, p. 60-64.
• Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose / Vilija Ragaišienė. Acta linguistica Lithuanica. 2023, t. 89, p. 190-210.