Mokesčių slėpimas kaip nusikalstama veika : sisteminė normų analizė ir aktualūs taikymo klausimai

LTStraipsnyje analizuojama teisinė mokesčių slėpimo sąvoka ir jos atitikmenys baudžiamosios teisės specialiosios dalies normų sistemoje. Autorius, pabrėždamas baudžiamosios teisės subsidiarumą mokesčių teisės atžvilgiu, vertina atitinkamų normų baudžiamajame kodekse kokybę ir suderinamumą, kriterijų taikyti baudžiamąją atsakomybę racionalumą, pasisako dėl teisinio reguliavimo tobulinimo krypčių, atkreipia dėmesį į mokestino pobūdžio veikų kvalifikavimo aktualijas, savo išvadas iliustruoja nuorodomis į reikšmingus kasacinės instancijos teismo precedentus. Kaip į teisinio reguliavimo trūkumą atkreipiamas dėmesys į tai, kad mokesčių slėpimu pavadintos normos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) nėra, tačiau yra ištisa normų, atitinkančių šią sąvoką, sistema, tiksliau pasakius, nesistemiškai susiformavęs tokių normų rinkinys. Šį rinkinį sudaro tiek normos, išdėstytos nusikalstamų veikų finansų sistemai skyriuje (BK XXXII skyrius), tiek ir normos, kurių apsaugos objektas yra kitoks: nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius), taip pat nusikalstamos veikos ekonomikai ir verslo tvarkai (XXXI skyrius). Pagrindinė straipsnyje pabrėžiama mintis yra tai, kad nustatant ir taikant baudžiamąją atsakomybę už mokestinio pobūdžio pažeidimus ir atribojant juos nuo nenusikalstamo mokesčių naštos mažinimo, būtina paisyti mokesčių teisėje priimtos mokestinės naštos mažinimo klasifikacijos ir mokėti atskirti mokesčių optimizavimą, mokesčių vengimą ir mokesčių slėpimą. Labai svarbūs yra ir baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už mokesčių slėpimą atribojimo kriterijai, jų aiškumas ir racionalumas. Autorius kritiškai vertina esamą baudžiamąjį teisinį reguliavimą.Reikšminiai žodžiai: Apgaulingas apskaitos tvarkymas; Baudžiamoji atsakomybė; Mokesčių slėpimas; Mokesčių vengimas; Muitinės apgaulė; Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas; Neteisėtas praturtėjimas; Sukčiavimas; Criminal liability; Customs deceit; Deceptive Accounting; Fraud; Illegal enrichment; Presentation of False Data on Income, Profits or Assets; Tax Avoidance; Tax Evasion.

ENThe article analyzes the legal concept of tax evasion and its equivalents in the system of special part of criminal legislation. The author, emphasizing subsidiarity of criminal law in relation with the tax law, assesses the quality and consistency of relevant norms of criminal code, rationality of criteria to criminalize various forms of tax evasion, discusses the ways to improve the legal regulation, draws attention to the issues of qualification of tax offenses illustrating his conclusions by reference to the relevant precedents of the Court of Cassation. The author draws attention to the lack of Criminal Code regulation, which by misunderstanding uses the notion of tax avoidance instead of tax evasion, while in the Code there is a whole chaotic set of tax evasion corresponding norms, which are scattered in different sections. This collection contains both the articles set out in the chapter of offenses against financial system (Chapter XXXII) and the articles defining offences against property, property rights and property interests (Chapter XXVIII), as well as offences against the economy and business (Chapter XXXI). The basic idea of the presented research is that the application of criminal liability for tax violations and their delimitation from non-criminal activity of tax payers must be based on classification of tax burden reduction adopted in the tax law. In other terms, the criminal justice must be able to distinguish between tax optimization, tax avoidance and tax evasion, as well as to ensure that criminal liability would be applied only for the illegal tax burden reduction which corresponds to the concept of tax evasion. Very important are also criterions of delimitation of the criminal and administrative liability for tax evasion, paying special attention to their clarity and rationality. The author is critical of the existing criminal legal regulation [...].

• Apgaulė ir padariniai kaip apgaulingos buhalterinės apskaitos požymiai / Liutauras Lukošius. Jurisprudencija 2021, Nr. 28 (1), p. 217-235.
• Kad nusikaltimai neapsimokėtų : tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai / Skirmantas Bikelis, Bartautė Čepytė, Mindaugas Girdauskas, Aistė Medelienė, Matas Mulevičius, Rimantas Simaitis, Tautvydas Žėkas. Vilnius : Justitia, 2014. 420 p.
• Mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą / Egidija Puzinskaitė. Jurisprudencija. 2013, Nr. 20 (4), p. 1409-1426.
• Mokesčių vengimo sąvoka, požymiai bei santykis su mokesčių slėpimu / Andrius Paulauskas. Viešoji politika ir administravimas. 2006, Nr. 15, p. 27-41.
• Permąstant sankcijas už kontrabandą: proporcingumo problema (I). Proporcingumo principas ir Bausmės už kontrabandą / Skirmantas Bikelis. Teisės problemos. 2012, Nr. 4 (78), p. 5-24.
• The Principle of subsidiarity of criminal law as a prerequisite for sustainable criminalization / Oleg Fedosiuk. Law and sustainability: perspectives for Lithuania and beyond / editors: Alessio Bartolacelli, Dovilė Sagatienė. Kraków: Księgarnia akademicka publishing, 2023. P. 275-292.
• Ultima ratio principle in the criminalization of tax evasion / Martynas Dobrovolskis. Teisė. 2020, t. 114, p. 71-84.