Ar Lietuvos Respublikos bankroto įstatyme nustatyti kriterijai įmonės nemokumo įvertinimui užtikrina, kad nebūtų pradėta bankroto procedūra įmonėms turinčioms laikinų finansinių sunkumų?

LTŠiame straipsnyje siekiama atsakyti į teisinį klausimą, ar Lietuvos Respublikos bankroto įstatyme nustatyti kriterijai įmonės nemokumo įvertinimui užtikrina, kad nebūtų pradėta bankroto procedūra įmonėms turinčioms laikinų finansinių sunkumų? Nuosekliai atliekama analizė, straipsnio pabaigoje pateikiamos pagrindinės išvados bei rekomendacija. Straipsnyje identifikuojama, kad Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja įmonės nemokumo sampratos, tačiau nustato būtinumą visoms Europos Sąjungos (toliau - ES) šalims laikytis universalumo principo. Taip pat yra atskleidžiami bankroto bylos pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisę iškėlimo tikslai, kad bankroto byla negali būti keliama įmonėms, kurios patiria laikinus finansinius sunkumus, o prioritetas turi būti teikiamas įmonės išsaugojimui. Išanalizuojama ir įvertinama įmonės nemokumo samprata ir jos įvertinimo kriterijai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir teismų praktikoje. Šiame straipsnyje remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu ir atlikta Lietuvos teismų praktikos analize, apibrėžiamas nemokumo kriterijus, kaip savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas ir atsiribojama nuo kitų šiame įstatyme reglamentuojamų trijų kriterijų gilesnės analizės. Taip pat yra apibrėžiama laikinų finansinių sunkumų turinčios įmonės samprata. Atskleidžiama įmonės nemokumo samprata ir taikomi įvertinimo metodai ekonomikos moksle. Gretinami ir įvertinami per ekonomikos mokslo teoriją bei praktiką nemokumas ir jo įvertinimas, įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisėje. Atlikus analizę pateikiamos pagrindinės išvados ir rekomendacija inicijuoti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pataisą, dėl įmonės nemokumo sąvokos apibrėžimo. [Iš leidinio]

ENThe article seeks to answer the legal question, whether company's insolvency assessment criteria established in the Bankruptcy Law of the Republic of Lithuania ensure that bankruptcy proceedings would not be commenced for companies with temporary financial difficulties? A consistent analysis is carried out, main conclusions and recommendation are presented at the end of the article. The article identifies that European Union law does not cover the concept of company insolvency, however, establishes the necessity for all countries of the European Union (hereinafter - EU) to adhere to the principle of universality. Also, the purposes of initiation of bancruptsy proceedings in accordance with European Union law are revealed, also that bancruptcy proceedings cannot be initiated for companies with temporary financial difficulties, and priority shall be given to rescuing a company. The concept of company insolvency and its assessment criteria established in the Bankruptcy Law of the Republic of Lithuania and courts are analyzed and assessed. Based on the Bankruptcy Law of the Republic of Lithuania and the analysis of Lithuanian case-law carried out, this article defines insolvency criteria as an independent basis for the initiation of bancruptcy proceedings and isolates itself from the more in-depth analysis of other three criteria established in this law. The concept of a company with temporary financial difficulties is also defined. The concept of company insolvency is revealed and methods of assessment in economic science are applied. Insolvency and its assessment established in Lithuanian law are compared and evaluated through the theory and practice of economic science. After conducting the analysis, the main conclusions and recommendation to initiate the amendment of the Bankruptcy Law of the Republic of Lithuania, concerning the definition of the concept of company insolvency, are presented.