LTDabartinėje lietuvių ir prancūzų spaudoje gausiai vartojamos žymėtosios ir nežymėtosios kito kalbos formos, kurios keičia tekstų raišką. Politinėje spaudoje tekstų heterogeniškumas dažniau perteikiamas vartojant tipografiškai žymėtas formas: citatas ir tiesioginę kalbą. Disertacijoje aprašomas lietuvių ir prancūzų informacijos ir komentaro žanrų politinės spaudos tekstų heterogeniškumas ir, remiantis šiems tekstams itin būdingų tipografiškai žymėtų heterogeninių formų (citatų ir tiesioginės kalbos) tyrimo rezultatais, nustatomos dabartinės spaudos kalbos tendencijos, tiriamųjų leidinių panašumai ir skirtumai. Ši disertacija yra pirmasis spaudos tekstų heterogeniškumo tyrimas lietuvių kalbotyroje ir pirmasis lyginamasis lietuvių ir prancūzų politinės spaudos tipografiškai žymėtų heterogeninių formų intertekstinis ir kalbinis nagrinėjimas. Dėl analizuojamų leidinių politinės spaudos tiesioginėje kalboje vartojamo ir disertacijoje nagrinėjamo šnekamojo stiliaus, dažnai žemojo tono, specifikos, disertaciją iš dalies galima laikyti ir neoficialiosios lietuvių ir prancūzų kalbos tyrimu. Spaudos tekstų heterogeniškumui tirti naudojamas 2001–2004 metų specialusis lyginamasis tekstynas, kurio apimtis – daugiau kaip 1 000 000 žodžių. Tekstynas tiriamas deskriptyviniu analitiniu, komparatyviniu, tekstynų lingvistikos metodu. Taikant šiuos metodus analizuojami citatų įvedimo tekste ypatumai, jų funkcijos, komponavimas tekste. Tiesioginė kalba tiriama leksiniu ir sintaksiniu aspektu, nagrinėjamas šnekamojo stiliaus vartojimas tiesioginėje kalboje, rodantis publicistinio ir šnekamojo stiliaus sandūrą dabartinėje politinėje spaudoje, rašomosios ir šnekamosios kalbos opozicijos neutralizavimą ir kitas spaudos kalbos tendencijas. [Iš leidinio]
ENUsing the descriptive analytical, comparative, linguistic corpus analysis and statistical methods, the dissertation analyses instances of typographically differentiated text in articles about politics in the Lithuanian press and the French press. Using the results from this type of analysis, differences in the publications and the type of language currently used in the political press are reviewed. To assess the instances of typographically differentiated text, a special comparative corpus of political articles from 2001–2004 in Lietuvos rytas, Le monde and some other publications was used. The article discusses the linguistic concept of heterogeneity and the classification of heterogeneous forms. The two heterogeneous forms analysed from an inter-textual aspect and a linguistic aspect are: quotations and direct speech. Two tendencies of the current political press that emerge from the inter-textual and linguistic quantitative and qualitative characteristics of the typographically differentiated text of quotations and direct speech are: polemics and conversationalism. In political reporting one also notices a coalescence of publicist and colloquial functional styles. This reflects the changing limits of what is public and private in society. Newspapers look for new ways of captivating readers’ attention. The use of intermediate or mixed forms in texts of the political press is encouraged by current tendencies toward the erosion of barriers between written and spoken forms of language, genre fusion and interaction of styles. The results of the research determined that the most conversationalised and polemic of the French publications is Libération, while in the Lithuanian political press it is Lietuvos rytas. Therefore, as boundaries disappear between written and spoken language in the texts of the political press, a universal new style of language for the information space is emerging.