LTStraipsnyje nagrinėjami Peterburge leisto lenkiško „Peterburgo savaitraščio“ (1830-1858) leidėjų ir autorių bandymai kolaboruoti su carizmu. „Peterburgo savaitraštis“ buvo populiariausiu laikraščiu tarp Rusijos imperijos lenkų XIX a. pirmojoje pusėje. Jo leidėjas Przeclavskis siūlė jo skaitytojams įvairias lenkų visuomenės bendradarbiavimo su carizmu koncepcijas. Laikraštyje siūlomas lenkų-rusų susitarimo būdas kito priklausomai nuo politinės situacijos lenkiškose žemėse. Bendradarbiavimo su carizmu koncepcijos propagavimas jame evoliucionavo nuo sukilėlių kritikos iki lenkų vystymosi vizijos bendroje Didžiojoje Slavijoje, kuriai vadovautų rusų caro giminė. Rusams iš jų tereikėjo padaryti sau visiškai paklusnius valdžios informacijos skleidimo įrankius. Savaitraštis jau nuo leidimo pradžios pasižymėjo aršiu prorusiškumu, už Peterburgui palankų 1830-1831 m. sukilimo nušvietimą netgi gavo iš Nikolajaus I „Lenkijos Karalystės valdžios laikraščio“ titulą. Su metais jis darėsi vis prorusiškesnis, ėmė propaguoti didžiarusišką panslavizmo idėją, šaipėsi iš visų antirusiškų sukilimų ir sąmokslų dalyvių, skelbė, kad Lenkijos valstybingumas prarastas amžiams ir kad nėra prasmės jo atkūrinėti, geriau draugauti su Rusija. Leidinio bandymai bendradarbiauti su oficialia valdžia pavirto paprastu servilizmu, nuo jo nusisuko visi bent kiek nuosaikesni rašytojai ir žurnalistai. Laikraštis ėmė prarasti skaitytojus ir jo leidimas buvo nutrauktas.Reikšminiai žodžiai: 1831 metų sukilimas; Intelektualai; Juozapas Emanuelis Pšeslavkis; Lenkų politinė orientacija XIX a; Sankt Peterburgas; Spauda; Tygodnik Peterburski; Žurnalas "Tygodnik Petersburski"; Intellectual; Journal "Tygodnik Petersburski", the Uprising of 1831; Jozef Emanuel Przeclawski; Polish political orientation in the 19th century; Press; Saint Petersburg; Tygodnik Peterburski.