LTSakralinė architektūra, būdama glaudžiai susieta su konkrečia religija, visuomet buvo gaubiama paslaptingumo ir mįslingumo šydu. Sakraliniai simboliai bažnyčių architektūroje yra plati ir nedaug ištirta sritis. Menotyroje simbolis dažnai suvokiamas kaip regimas, asociatyvus vaizdinys, turintis savo prasmę. Sakralinės architektūros simbolizme XX a. įvyko nemažai reikšmingų pokyčių. Kyla klausimų, kodėl naujosios minimalizmo srovei priskirtinos bažnyčios stokoja ikonografinių regimųjų religinių simbolių ir ženklų. Ar tikrai dėl šių elementų stokos kaltas postmodernus sekuliarusis menas? Straipsnyje siekiama tarpdalykinio pobūdžio tyrimu aptarti galimą teologinių srovių įtaką šiuolaikinei bažnyčių architektūrai. Lyginama, kaip kito bažnyčios kaip kulto pastato samprata po Antrojo visuotinio Vatikano Bažnyčios susirinkimo. Nagrinėjami dėl šių procesų sąveikos atsiradę architektūros pavyzdžiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Bažnyčia; Minimalizmas; Sakralumas; Simbolis; Teologija; Architecture; Church; Minimalism; Sacred space; Symbol; Theology.
EN. [From the publication]