Sakytinės komunikacijos gebėjimų lietuvių (negimtąja) kalba ugdymas pradinėse klasėse : disertacija

LTDisertaciniame darbe vadovautasi pirmine prielaida, jog nelietuvių mokyklų pradinių klasių mokinių valstybinės kalbos sakytinės komunikacijos gebėjimų ugdymas yra esminis specialus didaktinis uždavinys, kuris turėtų būti efektyviai sprendžiamas taikant sakytinės komunikacijos gebėjimų ugdymo modelio pagrindu sukurtą mokymo bei metodinių priemonių sistemą, atitinkančią komunikacinę negimtųjų kalbų mokymo kryptį. Tyrimu siekta teoriškai pagrįsti ir empiriškai įvertinti sukurtą teorinį modelį. Empirinis modelio veiksmingumo patikrinimas buvo atliktas atliekant du ugdomuosius eksperimentus. Diagnostinių tyrimų rezultatai parodė, kad sukurtas modelis yra veiksmingas ugdant pradinių klasių mokinių sakytinės komunikacijos lietuvių (negimtąja) kalba gebėjimus. Tyrimais nustačius dialoginės lietuvių kalbos (negimtosios) mokėjimo lygmenis buvo patvirtinta, jog valstybinės kalbos bendrosios programos ir išsilavinimo standartų reikalavimai mokinių sakytinės komunikacijos gebėjimams yra pagrįsti ir realūs. Taip pat patvirtinta, jog naujosiose lietuvių kalbos mokymo priemonėse teikiamas ugdymo turinys atitinka mokinių galimybes bei amžių (atskirai pagal klases) ir gali būti sėkmingai diegiamas mokyklose. Ugdomaisiais eksperimentais empiriškai įvertinus sukurtą modelį buvo patikrinta ir patvirtinta pirminė tyrimo prielaida, jog sakytinės komunikacijos gebėjimų ugdymo pradinėse klasėse problema nelietuvių mokyklose turėtų būti sprendžiama kompleksiškai, vadovaujantis sisteminiu požiūriu į mokymą: visose pradinėse klasėse taikant teorinį valstybinės kalbos sakytinės komunikacijos gebėjimų ugdymo modelį ir diegiant komunikacinio mokymo kryptį atitinkančią valstybinės kalbos mokymo ir metodinių priemonių sistemą, užtikrinant kalbinės veiklos rūšių (klausymo ir kalbėjimo) dermę. [Iš leidinio]

ENThe problems of development of the skills of spoken communication in the national language in primary grades of non-Lithuanian scholls are closely related to changes in educational needs of national minorities, educational priorities and the reform of development of the national language skills in comprehensive schools. The results of the research showed that most of the problems faced by children and youth in real life are conditioned by their inability to speak the national language, lack of communicative and linguistic comptence, language-usage related mistakes and poor literacy. The object of the research is development of skills of spoken communication in the Lithuanian (non-native) language. The objectives of the research are as folows: demonstrate the importance of spoken communication in a non-native tongue for socialisation; assess the linguistic, socio-culturel and educational context of teaching (learning) the national language in primary grades, identify the most common features of learning the national language; develop and theoretically validate the model of development of skills of spoken communication in Lithuanian; empirically test the efficiency of such model. The epistemology of the research is based on the normative and interpretational paradigms of social research enabling to apply both quantitative and qulitative research methods the consistency of which was validated by other researches.

• Ikimokyklinio amžiaus dvikalbių vaikų kalbų ugdymo realijos: Lietuvos patirtis pasauliniame kontekste / Aldona Mazolevskienė, Sigita Montvilaitė. Pedagogika. 2007, 87, p. 126-131.
• Search for models of young children's bilingual education and possibilities for their application / Aldona Mazolevskienė, Sigita Montvilaitė. Spring University. Changing education in a changing society. 2008, 1, p. 79-84.