Šeimos kalbėjimosi apie sukrečiančius Antrojo pasaulinio karo ir pokario metų įvykius ypatybės : pradiniai tyrimo duomenys

LTPer daugiau nei 50 Lietuvos okupacijos metų nuo okupantų vykdytų politinių represijų nukentėjo per 400 tūkst. žmonių. Šie sukrečiantys išgyvenimai paveikė ir jų šeimos narius. Tyrimo tikslas. Remiantis išankstiniais vykdomo tyrimo duomenimis, siekiama atskleisti šeimų kalbėjimosi apie sukrečiančius istorinius įvykius ypatybes ir jų tarpusavio sąsajas. Metodika. Pradiniame tyrimo etape dalyvavo 300 Lietuvos gyventojų (110 vyrų, 190 moterų). Tyrimo dalyvių buvo klausiama apie jų šeimos narių sovietinių politinių represijų patirtis ir ar bei kaip šeimose apie tai buvo kalbama. Rezultatai. Nukentėjusiųjų šeimoms, palyginti su kitomis grupėmis, yra būdingiau pasakoti apie sukrečiančius istorinius įvykius. Jų pasakojimuose taip pat yra vartojama daugiau simbolių ar humoro ir reiškiama daugiau stiprybės bei pasididžiavimo. Aptiktos sąsajos tarp skirtingų pasakojimo būdų ir nevilties, bejėgiškumo ir stiprybės, pasididžiavimo. Išvados. Skirtingos politinių represijų patirties šeimos pasižymi skirtingu polinkiu pasakoti apie sukrečiančius istorinius įvykius ir naudoja skirtingus pasakojimo būdus. Naudojamų pasakojimo būdų sąsajos leidžia prognozuoti nevilties ir stiprybės raišką šeimų pasakojimuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietų politinės represijos; Sukrečiantys istoriniai įvykiai; Šeimos komunikacija; Family communication; Soviet political repression; Traumatic historical events.

ENOver 400 thousand of Lithuanians have suffered various political repressions carried out by Lithuanian invaders during more than 50 years of occupation. These devastating experiences have also affected their family members. The aim of this study is to analyze the characteristics of family communication about the traumatic historical events. Methods. Three hundred Lithuanian residents (110 men, 190 women) participated in the initial phase of the study. The subjects were asked about their family experience of Soviet political repression, and whether and how the family was talking about it. Results. The study revealed that families of political repression victims tend to talk more about traumatic historical events as compared to the other groups. They also use more symbols and humor, and express more strength and pride in their communication. Associations between different narrative characteristics and the sense of hopelessness or strength and pride were found in this study. Conclusions. Families of different political repression experiences tend to talk differently about the traumatic historical events. The interface among the different narrative characteristics allows predicting the expression of despair or strength in family stories. [From the publication]