Mokymosi sutrikimų turinčių vaikų savęs reprezentacijos

LTManoma, kad mokymosi sutrikimų (toliau-MS) turintys vaikai susiduria su savita patirtimi ir jos integravimo sunkumais, darančiais įtaką savasties raidai. Galimos MS įtakos įvairioms vaiko gyvenimo sritims supratimas yra kritiškai svarbus teikiant efektyvią pagalbą. Tyrimo tikslas – atskleisti MS turinčių vaikų savęs reprezentacijų ypatumus. Metodika. Tyrime dalyvavo aštuoniolika 8–11 metų vaikų. Metodai: pusiau struktūruotas interviu, projekcinis žmogaus piešinys, vaikų elgesio klausimynas, skirtas tėvams (CBCL 6/18). Rezultatai. MS turinčių vaikų savęs reprezentacijų struktūra labai panaši į MS neturinčių vaikų, tačiau atsiskleidė ir tik MS turintiems būdingi savęs reprezentacijų bruožai. Klinikinėje imtyje yra sąsaja tarp tėvų vaiko funkcionavimo vertinimo ir piešiniuose atskleistų subjektyvių emocinės sferos sunkumų. Išvados. MS turinčių vaikų savęs reprezentacijose išryškėjo tik jiems būdingi ypatumai: logiško patirties vientisumo stoka, buvimo skirtingam, turinčio neigiamą atspalvį, patyrimas bei mokymosi sutrikimo įtakos savo akademiniam ir socialiniam funkcionavimui nesuvokimas. Šie vaikai gali susidurti su savasties nevientisumo jausmu, subjektyviai patiriamu kaip emociniai sunkumai ir pasireiškiančiu sunkumais integruoti patirtį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokymosi sutrikimų turintys vaikai; Savasties raida; Savasties vientisumo jausmas; Savęs reprezentacijos; Children with LD; Children with learning disorder; Construction of the self; Self-representations; Sense of self-cohesion.

ENAlthough learning disorder (LD) has a primary impact on academic achievements, its relation to the problematic emotional and social life of children has been well recognized. Compared to normal learners, children with LD are at greater risk of psychosocial adjustment difficulties. The main goal of the study is to reveal the features of representations of the self in children with LD. Method. The participants were eighteen 8–11-years-old children. We used a semi-structured interview, projective Human Figure Drawing, and the parents were asked to fill in a Child Behavior Checklist (CBCL 6/18; Achenbach, 1991). The theme analysis method and the system of emotional indicators developed by Koppitz were used to analyze the findings. Results. The results of the research can be summarized as follows: (1) self-representations of children with LD reflect the trait labels that focus on interpersonal characteristics, comparative assessments with peers and what is considered to be natural features of development of the self of 8–11-years-old children; (2) lack of coherence in self-narratives and a sense of being different from other children as well as not understanding the nature and impact of LD were found in self-representations of children with LD; (3) children with LD could suffer from the lack of self-cohesion which from the child’s subjective perspective may be experienced as emotional difficulties and failure to integrate experiences. Such findings indicate the necessity of. [From the publication]