Nacių švietimo politika okupuotoje Lietuvoje (1941-1944 metais) : disertacija

LTNacių švietimo politiką okupuotose šalyse lėmė globaliniai nacistinės Vokietijos vadovų planai: Europos nukariavimas ir Trečiojo reicho imperijos sukūrimas. Okupuotoje Lietuvoje naciai siekė palaipsniui sunaikinti vietinių gyventojų švietimo sistemą ir kultūrą. Okupacinė nacių valdžia stengėsi bendrojo lavinimo mokyklas palaipsniui paversti profesinėmis mokymo įstaigomis. Siekdama šių tikslų, ji pertvarkė pradinių ir vidurinių mokyklų struktūrą bei keitė jų ugdymo turinį. 1941-1944 m. nepaisant karo ir okupacijos sunkumų Lietuvoje plėtėsi bendrojo lavinimo mokyklų tinkas ir augo mokinių skaičius. Lietuvoje naciai protegavo profesinio mokymo įstaigos ir siekė, jog jose būtų ruošiami krašto ekonominiam išnaudojimui reikalingi darbininkai. Todėl okupacijos metais išsiplėtė šių mokymo įstaigų tinklas bei išaugo jose besimokančių mokinių skaičius. Naciai planavo Lietuvoje pamažu likviduoti aukštojo mokslo įstaigas. Okupacijos pradžioje buvo siekiama, kad paliktos veikti lietuvių aukštosios mokyklos krašte rengtų tik tuos specialistus, kurie reikalingi nacių karo ūkiui tvarkyti. 1943 m. pavasarį, nepavykus Lietuvos jaunimo įtraukti į organizuojamą lietuvių SS legioną, Vokietijos kariuomenę ar kitus pagalbinius karinius dalinius, naciai uždarė Lietuvos aukštąsias mokyklas. Universitetų uždarymas sukėlė visos visuomenės nepasitenkinimą. Tačiau į daugkartinius memorandumus bei universitetų vadovybių prašymus leisti pradėti darbą uždarytoms Lietuvos aukštosioms mokykloms okupacinė nacių valdžia nereagavo. [Iš leidinio]

ENNazi education policy in the occupied countries was determined by the general plans of Nazi Germany authorities: the defeat of Europe and the establishment of the Third Reich. Nazi Germans sought to gradually destroy the education system and culture of the local people in the occupied Lithuania. The Nazi authorities sought to gradually transfer the secondary schools into vocational educational establishments. To implement these goals, they firstly restructured primary and secondary schools and changed their programme. Nazis protected vocational education establishments in Lithuania seeking to have more students in them so that future workers served for the country’s economic needs. Due to this, the network of vocational schools and the number of students, increased. Nazis planned to gradually eliminate higher educational establishments in Lithuania. At the beginning of the occupation, it was sought to preserve the Lithuanian higher educational institutions in order to teach there specialists needed for the administration of the Nazi military economy only. In spring of 1943, after a failure to involve the Lithuanian youth into the SS legion in Lithuania, the German army and into other subsidiary military units, Nazis closed Lithuanian higher educational establishments. Such a move cased dissatisfaction among society at large. Numerous memorandums and requests by university authorities were sent to German authorities asking to open the Lithuanian higher educational establishments, but the Nazi authorities did not satisfy them.

• Kultūrinė atmintis Antrojo pasaulinio karo metų lietuvių periodinėje spaudoje / Titas Krutulys. Lietuvos istorijos studijos 2020, t. 45, p. 95-114.
• Lo sdoganamento della chiesa cattolica in Lituania, 1941-1944 / Regina Laukaitytė. Chiesa cattolica in Europa centroorientale di fronte al Nazionalsocialismo 1933-1945 / a cura di Jan Mikrut. San Pietro in Cariano (Verona) : Gabrielli Editori, 2019. P. 429-445.